Anot E.Lucaso, E.Snowdenas pasitarnavo Rusijos interesams, o dėl jo veiksmų išaugęs nepasitikėjimas tarp Vakarų šalių nepadeda pasiekti vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu reaguojant į įvykius Ukrainoje.
„Šiuo laikotarpiu, kai susiduriame su viena didžiausių krizių, labai svarbu būti vieningais, taip pat dalintis informacija apie Rusijos organizuotą nusikalstamumą ir oligarchus“, – kalbėjo jis.
E.Lucasas mano, kad Vakarų nesugebėjimas sustabdyti Rusijos kelia grėsmę pasaulio ateičiai.
E.Lucasas mano, kad Vakarų nesugebėjimas sustabdyti Rusijos kelia grėsmę pasaulio ateičiai. Jis priminė 1994 m. Budapešto memorandumą, kuomet Ukraina atsisakė branduolinio ginklo mainais už Vakarų ir Maskvos suverenumo garantus. „Kodėl Iranas ar kitos šalys turėtų atsisakyti branduolinių ginklų ar tikėti pažadais būti apgintais, jei dabar mato nevykdfomus Vakarų pažadus ginti nusiginklavusias šalis, tokias kaip Ukraina būnant menkaverčiais“, – pabrėžė žurnalistas.
Irinos Tymczyszyn, teisininkės ir Ukrainos Londono Sičio klubo prezidentės, manymu, Vakarų šalys ir JAV dar iki galo nesuvokia įvykių Ukrainoje reikšmės. „Tai ne pilietinis karas, ir ne karas Europoje, o pradžia Trečiojo Pasaulinio karo“,– sakė I.Tymczyszyn, kurios manymu, būtina nedelsiant imtis efektyvesnių viksmų ir sankcijų.E.Lucasas mano, kad efektyvi priemonė būtų Rusijos naftos giganto „Rosneft“ akcijų delistingavimas iš Vakarų biržų. Be to, jo manymu, reikėtų kruopščiai tirti akivaizdžius pinigų plovimo atvejus, kai turtingi Rusijos piliečiai, oficialiai gaunantys labai mažas algas, perka prabangius namus Vakaruose.
Jis negailėjo kritikos NATO aljansui dėl jo neefektyvumo ir vengimo griežtų veiksmų. „Mes dabar matome, kokia yra Rusija“, – sakė E.Lucasas, primines, kad pastaruoju metu Rusijos nuolat rengiamos karinės pratybose repetuojama invazija į Baltijos šalis ar net branduolinio ginklo ataka Varšuvoje.
Pasak E.Lucaso, akivaizdu, kad Baltijos šalys turėtų klausti ir gauti aiškius atsakymus, kas ir kaip jas gintų invazijos atveju.
Paklaustas, kokią strategiją rekomenduotų Baltijos šalims, E.Lucasas sakė: „Turite laikytis išvien, nes Rusija mėgsta „skaldyk ir valdyk“ žaidimus“. Jo nuomone, Baltijos šalys taip pat turėtų itin rimtai žiūrėti į informacinį karą, kurį nuolat vykdo Rusija, ir gintis nuo propagandos.
Pasak E.Lucaso, akivaizdu, kad Baltijos šalys turėtų klausti ir gauti aiškius atsakymus, kas ir kaip jas gintų invazijos atveju. Pagal dabartinį scenarijų, net trečdalis Lenkijos kariuomenės turėtų būti pervesta į Baltijos šalis joms ginti, kol sulauktų pastiprinimo. Anot žurnalisto, rimtas klausimas, ar Lenkija tikrai būtų pasiruošusi taip padėti Baltijos šalims ir rizikuoti savo teritorijos vientisumu, atsižvelgiant į tai, kad reali grėsme būtų visai šalia? Todėl aiškūs susitarimai ir didesnių NATO pajėgų Lenkijoje bei Baltijos šalyse užtikrinimas yra būtini.
