Tarp tokių nuostolių – neseni pranešimai apie masinio stebėjimo programą, kurią vykdo artima JAV sąjungininkė Japonija. Taip pat – apie tai, kaip NSA taikėsi į bitkoinų vartotojus, kad rinktų duomenis, reikalingus kovai su terorizmu, prekyba narkotikais ir pinigų plovimu.
Tokias istorijas dažniausiai viešina tiriamosios žurnalistikos portalas „The Intercept“, turintis prieigą prie E.Snowdeno, nuo 2013-ųjų gyvenančio Maskvoje, paviešintų dokumentų.
Vienas aukšto rango JAV kovos su terorizmu pareigūnas atskleidė, kad iki šiol žurnalistai paviešino tik apie 1 proc. 34-erių amerikiečio pavogtų dokumentų: „Todėl nemanome, kad ši tema bus greitai išsemta.“
„Vien per pastaruosius metus paviešinta daugiau nei bet kada anksčiau su Snowdenu susijusių dokumentų, taip pat įvyko daugiau nei anksčiau įsilaužimų.
Nuo 2013 metų jau buvo tūkstančiai straipsnių, kuriuose skelbta tikrai labai jautri informacija“, – teigė JAV Nacionaliniam kontržvalgybos ir saugumo centrui vadovaujantis Billas Evanina.
Kur žalos įrodymai?
Pirmąjį rašinį, paremtą E.Snowdeno nusiurbtais ir jo pasirinktoms žiniasklaidos priemonėms atiduotais duomenimis, britų dienraštis „The Guardian“ paskelbė 2013 metų birželio 5 dieną.
Tada atskleista, kad slaptas teismo įsakas leidžia JAV vyriausybei priversti įmonę „Verizon“ perleisti jai informaciją apie milijonų amerikiečių telefoninius pokalbius. Kitose publikacijose rašyta ir apie tai, koks iš tiesų masinis žmonių stebėjimas ir sekimas vykdomas.
Pirmąjį rašinį, paremtą E.Snowdeno nusiurbtais ir jo pasirinktoms žiniasklaidos priemonėms atiduotais duomenimis, britų dienraštis „The Guardian“ paskelbė 2013 metų birželio 5 dieną.
E.Snowdeno šalininkai įsitikinę, kad JAV vyriausybė jau ne pirmus metus specialiai pučia tekintojo padarytą žalą. Vienas tokių kritikų – garsus žurnalistas Glennas Greenwaldas.
„Yra tūkstančiai dokumentų, kurių žurnalistai nusprendė neviešinti, nes jų turinys būtų pakenkęs žmonių reputacijai ir privatumui. Be to, būtų atskleistos teisėtos stebėjimo programos“, – tvirtino G.Greenwaldas.
„Praėjo penkeri metai nuo dienos, kai pasaulio laikraščiai ėmė skelbti Snowdeno archyvą. Iš NSA išgirdome įvairiausios retorikos apie padarytą „žalą“, bet kol kas nė vieno įrodymo, kad būtų kilęs pavojus kieno nors gyvybei, nėra“, – pridūrė aktyvistas.
Priversti kurti nauji įrankius
Tuo metu JAV žvalgybininkai teigia vis dar skaičiuojantys, kiek valstybei kainavo E.Snowdeno įvykdytas nutekinimas – nors tikri žvalgybos būdu išgauti duomenys nėra skelbiami, amerikietis atskleidė, kaip renkama tokia informacija.
Anot B.Evaninos, žvalgybos tarnybos kaip tik baigia rengti jau septintąjį slaptą patirtos žalos įvertinimą. Jį rengė penkios JAV žvalgybos tarnybos, kurių atstovai tvirtina, kad žala buvo užfiksuota penkiose slaptos informacijos lygiuose.
J.Melstadas: „Po kiekvieno naujo paviešinimo žala didėja – prie to, ką mūsų priešininkai jau buvo sužinoję, prisideda naujų detalių.“
JAV Nacionalinio kontržvalgybos ir saugumo centro atstovas Joelis Melstadas teigė, kad E.Snowdeno veiksmai sukėlė pavojų JAV pareigūnams, dislokuotiems visame pasaulyje, pakenkė pastangoms rinkti žvalgybinę informaciją.
Taip pat – parodė priešiškoms valstybėms, kokiais įrankiais amerikiečiai naudojasi rinkdami žvalgybinius duomenis, ir destabilizavo JAV santykius su sąjungininkėmis.
„Po kiekvieno naujo paviešinimo žala didėja – prie to, ką mūsų priešininkai jau buvo sužinoję, prisideda naujų detalių“, – teigė J.Melstadas.
Stevenas Aftergoodas, išslaptinimo ekspertas Amerikos mokslininkų federacijoje, tvirtina manantis, kad žvalgybos tarnybos toliau nuolat iš naujo vertina E.Snowdeno padarytą žalą, nes nutekintos informacijos žalą dar reikia suprasti.
Jo teigimu, svarbu tai, kad JAV taikiniai, apie kuriuos Vašingtonas siekia kuo daugiau sužinoti ir tam naudoja įmantrius įrankius, galėjo išmokti išvengti sekimo. Naujų įrankių kūrimas kainuoja išties daug.
Ar duomenys vis dar jautrūs?
Maskva ignoruoja JAV reikalavimus išduoti E.Snowdeną – gimtinėje amerikiečio laukia kaltinimai, už kuriuos kalėjime galėtų tekti praleisti iki 30 metų.
Tuo tarpu iš Rusijos E.Snowdenas dažnai dalyvauja internetiniuose renginiuose, taip pat prisideda prie pastangų sukurti įrankius, kuriais, nebijodami sekimo, galėtų naudotis žurnalistai. Kritikai teigia, kad amerikietį visiškai kontroliuoja Rusijos federalinė saugumo tarnyba.
E.Snowdeno gynėjai tikina, kad vyriausybė perdeda, kai teigia, kad jis pasisavino ir spaudai perdavė daugiau nei 1 mln. dokumentų. Be to, kur kas mažiau jų buvo paviešinta.
Anot G.Greenwaldo, žurnalistams buvo perduoda 9–10 tūkst. slaptų dokumentų – su sąlyga, kad nebus skelbiami duomenys, galintys sukelti pavojų nekaltiems žmonėms.
„Manau, kad NSA dokumentų iš viso paskelbta šimtai, o ne tūkstančiai. Be to, vyriausybė niekada nepaskelbė viešų įrodymų, kad paviešinta medžiaga pakenkė JAV nacionaliniam saugumui“, – mano E.Snowdeno advokatas Benas Wizneris.
„Tarp žvalgybos profesionalų vis įprasčiau manyti, kad sulig kiekviena diena ir kiekvienais metais Snowdeno archyvas vis mažiau vertingas. Informacija, kuri buvo aktuali 2013 metais, o daug jos – gerokai anksčiau, nebėra tokia svarbi 2018-aisiais“, – pridūrė teisininkas.
Anot G.Greenwaldo, žurnalistams buvo perduoda 9–10 tūkst. slaptų dokumentų – su sąlyga, kad nebus skelbiami duomenys, galintys sukelti pavojų nekaltiems žmonėms. Be to, E.Snowdenas prašė visada suteikti NSA progą paaiškinti, kodėl nereikėtų skelbti vienokios ar kitokios informacijos.
„Mes gerbiame Snowdeno prašymą. Daugeliu atvejų NSA argumentus atmetame, tačiau visada leidžiame jiems pasisakyti“, – tvirtino G.Greenwaldas.
