Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

​Edwardo Snowdeno paviešinti dokumentai liudija glaudų JAV ir Vokietijos žvalgybos agentūrų bendradarbiavimą

Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ išpublikavo pluoštą Edwardo Snowdeno nutekintų dokumentų, kurie rodo itin glaudų Vokietijos žvalgybos agentūrų bendradarbiavimą su JAV Nacionaline saugumo agentūra (NSA), rašo „Deutsche Welle“.
Teufelsbergas. Apleista šnipinėjimo stotis Vokietijoje
Teufelsbergas. Apleista šnipinėjimo stotis Vokietijoje / A.Savin nuotr.

Remiantis dokumentais, Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra (BND) ir Konstitucijos apsaugos biuras (BfV) su NSA dirbo daug glaudžiau, nei pripažino pačios agentūros ar numanė įvairūs analitikai.

Dokumentai neleidžia susidaryti viso transatlantinio šnipinėjimo tinklo vaizdo ir siūlo tik užuominas. 2013 metų sausio NSA dokumentas rodo, kad tarp NSA, BND ir BfV, taip pat Vokietijos federalinio informacijos saugumo biuro (BSI) gyvavo bendradarbiavimo dvasia. Dokumentai taip pat rodo, kad Vokietijos užsienio žvalgybos agentūra su NSA labai norėjo palaikyti glaudžius ryšius nuo pat 1962 metų.

Agentūros pasistengė susilpninti visuomenės informacijos apsaugą. Viename dokumentų rašoma: „Vokietijos vyriausybė pakeitė įstatymo G10, saugančio gyventojų komunikaciją, interpretaciją, ir dėl to Vokietijos žvalgybos agentūra galėjo lengviau dalintis saugoma informacija su užsienio partneriais.“ G10 įstatymas Vokietijoje reglamentuoja, kokiais atvejais žvalgybos tarnybos gali pažeisti konstitucijos 10 straipsnį, kuris garantuoja gyventojų laiškų ir telekomunikacijų privatumą.

Dar daugiau klausimų kelia kitas dokumentas, pavadintas „JSA Restrictions“. JSA reiškia „Joint SigInt Activity“ – jungtinį NSA ir BND tyrimų padalinį Bavarijoje. Kadangi BND yra užsienio žvalgybos agentūra, ji negali šnipinėti Vokietijos piliečių, taip pat tinklalapių, kurių pabaiga yra „.de“. Taip pat ji neturi teisės tirti ir Australijai, Naujajai Zelandijai, Kanadai, Didžiajai Britanijai ir JAV priklausančių svetainių. Bet daug Vokietijos piliečių naudoja pašto adresus su galūne „.net“, „.com“ ar „.org“, todėl į sąrašą draudžiamų šnipinėti adresų yra įtrauktos ir šios galūnės. Tačiau šis sąrašas yra labai trumpas – vos 50 adresų – ir keistai atsitiktinis. Šnipinėti negalima, pavyzdžiui,  mercedes-benz.com,  deutsche-bank.com ar siemens.com, taip pat į sąrašą patenka Ingolštato gaisrinės svetainė, senjorų namai ir pan.

„Būtų juokinga, jeigu nebūtų taip rimta“, – sakė Andre Meisteris, portalo  netzpolitik.org redaktorius.

„Mūsų svetainės adresas baigiasi ne „.de“, bet mūsų nėra sąraše. Todėl darome prielaidą, kad ir mes esame šnipinėjami“, – pridūrė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų