„Darbo neturiu, esu nevedęs ir vis dar laukiu, kada mano gyvenimas pagaliau prasidės“, – savaitraščiui „Al-Ahram Weekly“ guodėsi jaunas vyras.
Ali tikėjo revoliucijos sėkme ir manė, kad po jos gyvenimas pasikeis. „Žinojau, kad tam prireiks laiko, tačiau kiek galima laukti?“ – stebėjosi vyras.
Lūkesčiai neišsipildė
Milžiniški su revoliucija sieti egiptiečių lūkesčiai kol kas nepasitvirtino. Šalis skęsta ekonominėse problemose, nedarbas po revoliucijos nesumažėjo, maži atlyginimai – nepadidėjo, infliacija, o kartu su ja ir maisto kainos, vis auga.
„Kol kas mūsų gyvenimuose niekas nepasikeitė, – savaitraščiui pasakojo namų šeimininkė Doaa Adel. – Mes vis dar kovojame su infliacija ir dideliu nedarbu.“
Darbo neturiu, esu nevedęs ir vis dar laukiu, kada mano gyvenimas pagaliau prasidės.
Ne mažiau lūkesčių turėjo ir šalies verslininkai. Vienas iš jų – Mohamedas Attia, kurį revoliucija iš pradžių užkrėtė dideliu optimizmu. Vyras vylėsi, kad išsikovota politinė laisvė atvers naują puslapį Egipto istorijoje. „Suvokiau, kad už laisvę reikės susimokėti. Tačiau dabartinė situacija neatrodo daug žadanti“, – sakė Mohamedas.
Jo įsitikinimu, Egipto ekonomika paskendusi chaose, nes šalyje nėra nei gamybos, nei vartojimo. Be to, po revoliucijos šalyje tapo nesaugu. „Visur aplink daug banditų, terorizuojančių gyventojus, skleidžiančių nestabilumą ir trukdančių šalies vystymuisi“, – nerimavo vyras.
Atsigręžė į islamistus
Kairo centre audinių parduotuvę turintis verslininkas savaitraščiui pasakojo tikėjęsis dabartinės stagnacijos ir nestabilumo. „Visas revoliucijas lydi politinio nestabilumo laikotarpis, turintis neigiamos įtakos šalies ekonomikai“, – sakė jis.
Vyras pridūrė manąs, kad šis periodas tęsis dar mažiausiai metus. „Žinojau, kad taip bus, tačiau kai tik šalyje įsitvirtins stabilumas, viskas bus milijoną kartų geriau nei prieš revoliuciją“, – neabejoja verslininkas.
Jis, kaip ir daugelis kitų egiptiečių, tikisi, kad revoliucijos lūkesčius įgyvendins pirmuosiuose parlamento rinkimuose po H. Mubarako nuvertimo didžiausio šalies gyventojų pasitikėjimo sulaukusios islamistinės partijos. Daugiausiai lūkesčių egiptiečiai sieja su Musulmonų brolijos įkurta Laisvės ir teisingumo partija, užsitikrinusia 47 proc. vietų šalies parlamente.
Noras sugrįžti prie moralės
Egiptiečių atsigręžimą į islamistines partijas Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionalistikos katedros vedėjas prof. Egdūnas Račius aiškina visuomenės poreikiu sugrįžti prie moralesnės politikos ir gyvensenos.
„Daugelyje arabų kraštų pastaruosius kelis dešimtmečius religinės pakraipos judėjimai ir partijos buvo žlugdomos, jų nariai – kalinami ir kankinami. Taigi socialinės reislamizacijos poreikis šiuose kraštuose, ir pirmiausiai Egipte – lyderio pozicijas ne tik regione, bet ir tarptautiniu mastu turinčioje arabų šalyje – buvo didelis“, – „15min“ sakė E. Račius.
Musulmonų brolija pirmiausia pabrėžia moralines vertybes. „Jos nariams nėra labai svarbu, kaip fiziškai atrodys politinė sistema, – aiškino islamo ekspertas. – Svarbu, kad ji būtų islamiškai priimtina. Dažnai įsivaizduojama, kad islamas ir demokratija negali eiti kartu, tačiau Musulmonų brolija ketina įrodyti, kad demokratinėmis priemonėmis galima siekti visuomenės ir valstybės reislamizacijos.“
Prieš 90 metų įkurta ir iki šiol uždrausta Musulmonų brolija deklaruoja sieksianti iš visuomenės ir valstybės išgyvendinti matomas blogybes. „Daugelis iš tų blogybių yra bendražmogiškos – nepotizmas, korupcija, prastas valdymas, turto grobstymas ir t.t. – kalbėjo profesorius. – Tai tiek demokratinėms, tiek nedemokratinėms visuomenėms būdingi reiškiniai. Musulmonų brolija teigia sieksianti, kad visuomenė geriau gyventų, tačiau įsivaizduojamas gerovės lygio kilimas siejamas su moralumu politikoje ir žmonių santykiuose.“
Akcentuodami sugrįžimą į moralią visuomenę ir moralią politiką, Musulmonų brolijos nariai šį moralumą teigia pirmiausia suprantantys kaip įstatymo viršenybę ir priimtų įstatymų galiojimą.
Turi keistis visuomenė
Ar Musulmonų brolija turi realių galimybių įgyvendinti didžiulius egiptiečių lūkesčius? Prof. E. Račius įsitikinęs, kad tai priklauso ne tiek nuo šios islamistinės partijos, kiek nuo pačios visuomenės pasiryžimo keistis.
„Klausimas – ar problemos, kurios buvo ir yra Egipte, yra tik struktūrinės, ar jos yra gilesnės prigimties – mentalinio ar kultūrinio lygio? Jei tai būtų tik struktūrinės problemos, Musulmonų brolija labai greitai viską pakeistų, nes gavo mandatą, – kalbėjo islamo ekspertas. – Bet tai, kad ji gavo mandatą, nereiškia, jog pasikeitė pati visuomenė ir kad ji pasirengusi tam, ką siūlys Musulmonų brolija.“
E. Račiaus nuomone, Musulmonų brolija gali per aukštai iškelti kartelę arba mėginti įgyvendinti idealus. „Visuomenė gali žavėtis Musulmonų brolijos lyderiais, jų idėjomis, tačiau kasdieniame savo gyvenime nebūtinai sugebėti jais sekti ir vadovautis tais pačiais principais“, – įsitikinęs ekspertas.
Chaosas išvargino
Giedrius Jokubauskis, Lietuvos ambasados Egipte atašė
„Egiptiečių nuotaikos per revoliuciją ir dabar – labai skiriasi. Prieš metus buvo daug euforijos, tikėjimo, kad viską galima pakeisti. Tačiau pablogėjusi ekonominė padėtis gerokai paveikė ir visuomenės nuotaikas. Be to, egiptiečiai pavargo nuo neramumų ir vyraujančio chaoso.
Labiausiai šalyje šiuo metu matomas revoliucinis jaunimas – žmonės, tikintys, kad revoliucija dar nelaimėta, kad ją būtina tęsti ir toliau siekti pagrindinių jos tikslų: socialinio teisingumo, korupcijos panaikinimo, ekonominės situacijos pagerinimo.
Niekas nežino, kaip įvykiai Egipte klostysis artimiausiu metu, tačiau jiems ši nežinomybė – geriau nei nuverstojo diktatoriaus H. Mubarako laikais įtvirtintas aiškumas.“
