Dabar byla bus perduota šalies aukščiausiajam teologiniam vadovui didžiajam muftijui, kuris turi pareikšti neįpareigojančią nuomonę dėl šių bausmių (tai formalumas, būtinas prieš imantis vykdyti griežčiausią bausmę) prieš kitą teismo posėdį birželio 19 dieną.
Iš 10 asmenų devyni yra suimti, o vienas nuteistas už akių, pranešė šaltinis.
Nuteistieji apkaltinti daugybe smurto prieš policiją incidentų 2015 metais – laikotarpiu, kai išpuolių, nukreiptų prieš saugumo pajėgas, skaičius buvo išaugęs.
Egiptas 2013 metais uždraudė islamistų grupuotę „Musulmonų Brolija“ ir paskelbė ją teroristine organizacija, kai per karinį perversmą, kuriam vadovavo dabartinis Egipto lyderis, buvo nušalintas tuometis islamiškų pažiūrų prezidentas Mohamedas Morsi.
Prezidentas Abdel Fattahas al Sisi nuo tada vykdė aktyvų grupuotės persekiojimą, įkalindamas tūkstančius žmonių, įskaitant aukščiausią grupuotė lyderį.
M.Mursi mirė būdamas sulaikytas 2019 metų birželį, susirgęs per teismo posėdį.
Kairas paskelbė mirties nuosprendžius arba ilgas įkalinimo bausmes po masinių teismų, kuriuos pasmerkė Jungtinės Tautos.
Mirties bausmė civiliams nuteistiesiems Egipte, daugiausiai gyventojų turinčioje arabų pasaulio šalyje, vykdoma pakariant.
„Amnesty International“ duomenimis, Egiptas praėjusiais metais pagal žinomų mirties bausmių skaičių buvo trečias pasaulyje po Kinijos ir Irano.
M.Mursi valdymas buvo paženklintas giliu Egipto visuomenės susiskaldymu, žlugdančia ekonomikos krize ir dažnai gyvybių nusinešdavusiais opozicijos protestais.
Musulmonų Brolija, įkurta 1928 metais, nepaisant dešimtmečius trukusių represijų, save vadino pagrindiniu opoziciniu judėjimu Egipte. Ji neigia bet kokį ryšį su smurtu, kuriuo ją kaltina vyriausybė.
Brolija įkvėpė judėjimų ir politinių partijų formavimąsi visame musulmoniškajame pasaulyje.
