Nacionalinės rinkimų administracijos vadovas Lashinas Ibrahimas spaudos konferencijoje Kaire sakė, kad 88,83 proc. rinkėjų referendume dėl konstitucijos pataisų balsavo „Taip“, o 11,17 proc. – „Ne“.
Tris dienas trukęs balsavimas vyko „tvyrant demokratinei atmosferai, kurios varomoji jėga yra laisvė“, pridūrė jis.
Netrukus po rezultatų paskelbimo A.F.al Sisi socialiniame tinkle „Twitter“ padėkojo piliečiams, „apstulbinusiems pasaulį iššūkių, su kuriais susiduria Egiptas, suvokimu“.
Daugiausiai gyventojų turinčioje arabų valstybėje buvo atiduota maždaug 27 mln. balsų; rinkėjų aktyvumas buvo 44,33 procento.
Žmogaus teisių grupės savo ruožtu kritikavo paskubomis surengto balsavimo sąlygas, įskaitant nepritariančiųjų A.F.al Sisi valdžią konsoliduojantiems dideliems pakeitimams nuomonių slopinimą.
Egipto parlamentas, kurio dauguma narių yra lojalūs prezidentui, už pataisas nubalsavo praėjusią savaitę, tad rinkėjai turėjo vos kelias dienas susipažinti su 20 straipsnių pakeitimais.
Tarp kitų prieštaringai vertinamų pataisų yra A.F.al Sisi galių kontroliuoti teismų sistemą sustiprinimas ir dar didesnės galimybės kariškiams daryti įtaką šalies politiniame gyvenime.
„Niekas neprisiartins prie sosto“
A.F.al Sisi įrodinėjo, kad jam reikia daugiau laiko galutinai atkurti saugumą ir stabilumą po suirutės, kilusios per Arabų pavasarį 2011 metais nuvertus ilgai valdžiusį autokratą Hosnį Mubaraką.
Balsavimo A.F.al Sisi naudai buvo tikimasi, bet analitikai reiškė susirūpinimą dėl jo pasekmių.
Vašingtone įsikūrusios ne pelno organizacijos „Tahrir Institute for Middle East Policy“ (TIMEP) teisės direktorė Mai El-Sadany naujienų agentūrai AFP sakė, kad konstitucijos pataisos galėtų sukelti „ilgalaikių neigiamų pasekmių Egiptui“.
Pagrindinė pataisa, privertusi šalį sukrusti, beveik neabejotinai reiškia, kad A.F.al Sisi, 2024 metais pasibaigus jo dabartiniam mandatui, sieks dar vienos šešerių metų kadencijos.
Dabartinė jo kadencija turėjo baigtis 2022-aisiais, bet atgaline data buvo prailginta dvejais metais.
Pasinaudodamas populistine banga, kilusia kariškiams 2013 metų liepą nuvertus islamiškų jėgų prezidentą Mohamedą Mursi, A.F.al Sisi 2014-aisiais laimėjo prezidento rinkimus, o 2018-aisiais buvo perrinktas daugiau kaip 97 proc. balsų.
„Tai, kas ateina, yra itin blogai... Tai siunčia žinią, kad „aš esu jūsų Dievas ir niekas neprisiartins prie sosto, kol aš esu valdžioje“, – sakė Kairo universiteto politologas Hassanas Nafaa.
„Kaip galima keisti konstituciją, kad ji būtų specialiai pritaikyta vienam žmogui?“ – klausė jis.
Šalies viduje ir tarptautiniu mastu A.F.al Sisi vaizduoja save kaip lyderį, saugantį nuo terorizmo, ir kaip politinio stabilumo uolą suirutės apimtame regione.
