Naujienų agentūros „Reuters“ šaltinis nurodė, kad du žuvusieji buvo su šautinėmis žaizdomis. Nors kariškiai neigė šaudę tikrais šoviniais.
Šie neramumai tapo dar vienu ženklu, bylojančiu apie didėjančią įtampą tarp Egiptui vadovaujančių kariškių ir protestuotojų.
Kariai galiausiai atsitraukė, o protestuotojai vėl užėmė aikštę ir blokavo į ją vedančias gatves. Apsiginklavę lazdomis ir kitais improvizuotais ginklais, demonstrantai pažadėjo nesiskirstyti, kol atsistatydins gynybos ministras – formalus šalies vadovas.
Maždaug 300 karių atvyko į Tahriro aikštę apie 3 val. vietos (4 val. Lietuvos) laiku ir įsiveržė į jos centre įsikūrusį palapinių miestelį, kur protestuotojai buvo suformavę gyvąją užtvarą, gindami kelis armijos karininkus, prisidėjusius prie demonstrantų, nors vadai jiems buvo uždraudę tai daryti.
Kariai ištempė nežinomą skaičių protestuotojų ir sugrūdo juos į policijos sunkvežimius, pasakojo įvykių liudininkai.
„Mačiau, kaip moterims daužo per veidus, kaip spardo moteris“, – verkdama pasakojo viena protestuotoja, pasislėpusi kaimyninėje mečetėje. Mečetę apsupo kariai; dar kelias valandas buvo girdimi šūviai. Mečetėje pasislėpę žmonės pasakojo, jog daug demonstrantų buvo sužeisti, keli iš jų – pašauti.
Vėliau armijos paskelbtame pranešime „įstatymų pažeidėjai“ kaltinami kurstę riaušes ir pažeidę komendanto valandą, galiojančią šalyje nuo 2 val. iki 5 val., tačiau tvirtinama, kad vaikant demonstrantus niekas nenukentėjo ir nebuvo suimtas.
Kai kurie protestuotojai kaltino kariuomenės vadus ginant Hosni Mubaraką, kuris anksčiau taip pat buvo kariškis.„Ginkluotosios pajėgos pabrėžia, kad netoleruos jokių riaušių arba veiksmų, kenkiančių šalies ir jos žmonių interesams“, – nurodoma armijos pranešime.
Saulei tekant virš Kairo tvyrojo juodi dūmai, kylantys nuo trijų padegtų mašinų, tarp jų – dviejų armijos šarvuotųjų transporterių.
Tahriro aikštė buvo nuklota stiklo šukėmis, akmenimis ir nuolaužomis. Šie vaizdai priminė matytus per protestus sausį, kurių metu buvo nuverstas prezidento Hosni Mubarako režimas.
Pastaroji demonstracija atskleidė daugelio egiptiečių didėjantį nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą kariškiais, perėmusiais valdžią, kai H.Mubarakas buvo priverstas pasitraukti iš valdžios vasario 11 dieną. Kai kurie protestuotojai kaltino kariuomenės vadus ginant H.Mubaraką, kuris anksčiau taip pat buvo kariškis. Daugeliui taip pat neaiškūs armijos ketinimai dalyvauti šalies pertvarkyme.
