M.Mursi 2000-aisiais, kai buvo išrinktas į parlamentą ir pirmą kartą atėjo į didžiąją politiką, buvo priverstas būti nepriklausomu deputatu, nes H.Mubarako laikais Brolija buvo uždrausta.
Per 12 mėnesių prezidento poste, tokių suvaržymų nebuvo, o jo šališkumas Brolijos atžvilgiu galiausiai nulėmė jo pražūtį.
Istorija kartojasi
Sekmadienį į Egipto miestų gatves išėjo milijonai žmonių, atsiliepusių į opozicinio judėjimo, kaltinančio M.Mursi sulaužius pažadą būti „visų egiptiečių prezidentu“ ir nuvylus 2011 metų revoliucijos idealus, kvietimą.
M.Mursi iki pat galo laikėsi savo ir tvirtino, kad buvo teisėtai išrinktas pernai birželį, kai įveikė kelis opozicijos lyderius. Šią žinią jis paskelbė iš anksto įrašytuose pranešimuose, kurie buvo paskelbti internete arba transliuojami nepriklausomų televizijos kanalų.
M.Mursi, kuriam dabar 61 metai, buvo Brolijos atstovas nuo 2010-ųjų, šios pareigos padėjo jam užsitikrinti visuomenės pripažinimą.
Prezidentinio darbo pabaiga labai skyrėsi nuo pradžios, kai sausakimšoje Kairo centrinėje Tahriro aikštėje beveik prieš 13 mėnesių liejosi audringi sveikinimai ir M.Mursi buvo šlovinamas kaip revoliucijos gynėjas.
Tuomet savo neformaliu stiliumi ir gyva kalba jis sužavėjo visuomenę, išvargintą nepaslankių ir arogantiškų H.Mubarako laikų pareigūnų.
Tačiau kai antradienio vakarą M.Mursi paskutinį kartą kreipėsi į tautą kaip valstybės vadovas, jo padrika ir nerišli kalbėsena atrodė netinkama prezidentui, tądien dešimtys tūkstančių į gatves išėjusių protestuotojų vieningai nusigręžė nuo savo lyderio.
M.Mursi nebuvo pagrindinis Musulmonų brolijos kandidatas į prezidento postą – iš pradžių buvo siūlomas charizmatiškasis Khairatas El Shateras. Tačiau jam nebuvo leista kandidatuoti dėl ankstesnio teistumo.
M.Mursi, kuriam dabar 61 metai, buvo Brolijos atstovas nuo 2010-ųjų, šios pareigos padėjo jam užsitikrinti visuomenės pripažinimą.
Jis buvo suimtas 2011-ųjų sausio 28 dieną, kai Brolija prisidėjo prie protestų prieš H.Mubaraką.
Atsidurti už grotų jam jau nebuvo naujiena: 2006 metais M.Mursi septynis mėnesius praleido kalėjime už dalyvavimą demonstracijoje, kurios dalyviai reiškė palaikymą už reformas pasisakantiems teisėjams.
M.Mursi tapo vienu iš daugybės islamistų kalinių, pasprukusių iš kalėjimo per 2011 metų revoliuciją, kai visoje šalyje pradėjo byrėti viešoji tvarka.
Jo populiarumą smarkiai nusmukdė nesugebėjimas įveikti po revoliucijos šalį apėmusio nesaugumo ir jo niokojančių padarinių ekonomikai bei anksčiau klestėjusiam pelningam Egipto turizmo sektoriui.
Daug žmonių žuvo per nesiliaujantį politinį smurtą, dar daugiau – nuo nusikaltėlių rankų, blėstant viltims, kad Arabų pavasaris sukurs geresnį ir labiau klestintį Egiptą.
Per H.Mursi kadenciją buvo paviešinta daug jo kalbų, pasakytų per pogrindinės veiklos laikotarpį, kurias kritikai laiko antisemitinėmis.
Tačiau užėmęs šalies vadovo postą M.Mursi tesėjo savo priešrinkiminį pažadą palikti nepakeistą 1979 metų Egipto ir Izraelio taikos sutartį, nors jis pats reiškė simpatijas Gazos Ruožą kontroliuojančiam islamistų judėjimui „Hamas“.
M.Mursi taip pat palaikė ilgamečius Kairo gynybos tarnybų ryšius su Vašingtonu, Jungtinės Valstijos kasmet suteikdavo karinės pagalbos už 1,3 mlrd. dolerių.
Po trečiadienį įvykdyto perversmo JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad šie bendradarbiavimo planai bus peržiūrėti.
1982 metais M.Mursi apgynė daktaro disertaciją Pietų Kalifornijos universitete, kuriame jis taip pat dirbo profesoriumi adjunktu.
1975 metais jis baigė inžinerijos studijas Kairo universitete.
M.Mursi turi žmoną, penkis vaikus ir tris anūkus.
Suduotas smūgis demokratijai
Turkija pareiškė, kad karinė intervencija, išvertusi iš posto islamiškų pažiūrų Egipto prezidentą Mohamedą Mursi, neatspindėjo žmonių valios, ir paragino šalį „grįžti prie demokratijos“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle trečiadienį pareiškė, kad Egipto kariuomenės intervencija, nuvertusi islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi, yra didelis atsitraukimas nuo demokratijos Egipte, ir paragino šalies politikus siekti dialogo ir politinio kompromiso.
„Valdžios pakeitimas Egipte nebuvo žmonių valios rezultatas. Šis pakeitimas neatitiko demokratijos ir įstatymų, – Ankaroje sakė vicepremjeras Bekiras Bozdagas. – Visose demokratinėse šalyse rinkimai yra vienintelis kelias ateiti į valdžią.“
„Visi... kurie tiki demokratija, turėtų priešintis tokio pobūdžio valdžios pakeitimui, nes Egipte susiklostė padėtis, kuri negali būti priimtina demokratiškiems žmonėms“, – pažymėjo B.Bozdagas.
Jis taip pat išreiškė viltį, kad „Egiptas grįš prie demokratijos – prie santvarkos, kur gyvenimą lemia žmonių valia“.
Islamiškas šaknis turinčios Turkijos valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vyriausybė, kuri praeitą mėnesį pati buvo tapusi masinių protestų taikiniu, palaikė draugiškus ryšius su M.Mursi ir jį į valdžią iškėlusia Musulmonų brolija.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle trečiadienį pareiškė, kad Egipto kariuomenės intervencija, nuvertusi islamiškų pažiūrų prezidentą Mohamedą Mursi, yra didelis atsitraukimas nuo demokratijos Egipte, ir paragino šalies politikus siekti dialogo ir politinio kompromiso.
„Tai didelis atsitraukimas nuo demokratijos Egipte, – G.Westerwelle sakė žurnalistams per vizitą Atėnuose. – Svarbu, kad Egiptas kiek įmanoma greičiau grįžtų prie konstitucinės santvarkos... Egzistuoja tikras pavojus, kad demokratijai Egipte bus smarkiai pakenkta.“
Sirija pasveikino revoliucijos šalininkus
Spaudžiama Sirijos vyriausybė pasveikino įvykius Egipte, per kuriuos armija po didelių protestų gatvėse nuvertė prezidentą Mohamedą Mursi. Jos teigimu, tai yra didelis laimėjimas. „Sirijos žmonės, vadovybė ir armija pritaria nacionaliniam liaudies judėjimui Egipte, manome, kad jis pasiekė didelį laimėjimą“, – pranešė Sirijos valstybinė televizija, cituodama vieną pareigūną.
