Neramumai Egipte prasidėjo po to, kai šių metų liepos 3 d. kariuomenė nuvertė prezidentą ir Musulmonų brolijos lyderį Mohamedą Mursi, praėjus vos vieneriems jo valdymo metams.
„Darbas jau pradėtas ir vyksta keliomis kryptimis. Jau pasiekėme laisvės ir demokratijos, teisingumo principų atstatymą“, – kalbėjo Nabilas Fahmy, Egipto užsienio reikalų ministras. Jo teigimu, po parlamento ir prezidento rinkimų, kurie bus surengti iki ateinančio pavasario, turėtų pasibaigti ir pereinamasis laikotarpis.
Šimtai Musulmonų brolijos šalininkų buvo nužudyti, o dar daugiau sužeisti susidūrimuose su kariuomene, tačiau N.Fahmy pateisina kariškių veiksmus prieš Broliją ir prašo pasaulio lyderių supratimo ir pagalbos. „Aš pasitikiu tarptautine bendruomene, kuri jau ilgą laiką kovoja su terorizmu ir tikiuosi, kad ji padės Egipto žmonėms kovoti prieš smurtą ir jo propaguotojus, jo nepateisins ir netoleruos“, – „Al Jezeera“ žurnalistams sakė jis.
M.Mursi nuvertimas Egipte sukėlė vieną didžiausių smurto bangų šalies istorijoje. Daugiau nei tūkstantis civilių žuvo, kai rugpjūčio 14d. karinės pajėgos įsikišo į M.Morsi šalininkų demonstraciją Kaire.
M.Mursi buvo pirmasis demokratiškai išrinktas prezidentas po to, kai buvo nuverstas buvęs prezidentas Hosni Mubarakas, šalį valdęs daugiau nei trisdešimt metų. Tačiau M.Morsi labiau priminė autoritarinį valdovą.
M.Mursi taip pat kaltinamas ir nesugebėjimu atgaivinti Egipto ekonomikos, kai po 2011 m. neramumų ženkliai sumažėjo turistų skaičius šalyje.
