Tądien, liudininkų teigimu, dviratininkas prisiartino prie vyro – musulmono, keliavusio į penktadienines pamaldas – ir šovė jam į nugarą bei galvą. Kitaip tariant, pasmerktajam surengė egzekuciją.
Užpuolikas buvo pasiruošęs pabėgimo planą. Eliminavęs taikinį, jis nusiplėšė peruką, įsviedė dviratį į Šprė upę ir ten pat pasiuntė pistoletą „Glock“ su duslintuvu.
Vyras bandė užšokti ant į nusikaltimo vietą iš anksto atsivaryto mopedo, bet jį jau buvo pastebėję du jaunuoliai, kurie apie incidentą pranešė policijai. Netrukus žudikas buvo sulaikytas, o narai iš upės ištraukė ir ginklą, ir dviratį.
Žinutė Kremliaus oponentams tremtyje
Vokietija, regis, iškart nesuvokė nusikaltimo pobūdžio – antraštės skelbė tiesiog apie „dviratininką, užmušusį pėsčiajį“, apie ruso nužudytą kartvelą. Skalambyta ir apie susidorojimą su islamistu.
Tačiau per kelias valandas Berlyno policija ir prokurorai sudėliojo visiškai kitokį nusikaltimo paveikslą.
Panašu, kad Vokietijos sostinėje pasidarbavo samdomas žudikas, kurį nužudyti visai ne kartvelą, o čečėną pasiuntė Rusijos žvalgybos tarnybos.
Skelbiama, kad žudikas – Vadimas Sergejevičius, o jo auka – Zelimchanas Changošvilis. Nusikaltimas taip viešai esą buvo įvykdytas, nes Kremlius panoro parodyti oponentams, kad ramūs jie jaustis negali niekur – net Vokietijoje.
Apie žudiką daug nežinoma. 49 metų vyras – Rusijos pilietis, leidinio „Bild“ teigimu, kilęs iš Sibiro. V.Sergejevičius į Berlyną esą atvyko iš Maskvos – prieš pat lemtingų šūvių dieną.
Anot „Bild“ šaltinių policijoje, pareigūnams jo pavardė nieko nesako, o tai greičiausiai reiškia, kad ir pasas, ir pavardė jame yra netikra.
Nors Maskvos tiesiogiai niekas nekaltina, praktiškai nebeabejojama, jog žudiką į Berlyną atsiuntė Rusijos tarnybos – kad jis įvykdytų „valymo“ operaciją.
Jau suimtas per apklausą vyras elgėsi labai ramiai. Jis apskritai atsisakė kalbėti, bet kaltės nepripažino.
Manoma, kad užpuolikas planavo žaibiškai palikti Berlyną ir grįžti į Rusijos sostinę. Bute, kurį V.Sergejevičius buvo išsinuomojęs, buvo rasta didelė suma pinigų.
Nusikaltimo tyrime jau dalyvauja ir Vokietijos kontržvalgyba. Nors Maskvos tiesiogiai niekas nekaltina, praktiškai nebeabejojama, jog žudiką į Berlyną atsiuntė Rusijos tarnybos – kad jis įvykdytų „valymo“ operaciją.
Kovojo Čečėnijos kare
Auka iš pradžių buvo įvardijama kaip kartvelas. Bet pirmadienį pranešta, kad nužudytasis iš tiesų yra kistinas – etninis čečėnas iš Sakartvelo Pankisio tarpeklio regiono.
Z.Changošvilis kovojo čečėnų pusėje per Antrąjį Čečėnijos karą. Jam vadovavo Šamilas Basajevas, Abu Validas, vėliau – Aslanas Maschadovas, o jis pats į priekį vedė apie 60 kovotojų. Visi jie rėmė „Kaukazo Emyrato“ sukilėlius.
2008 metais Z.Changošvilis sėkmingai subūrė maždaug 200 savanorių iš Pankisio tarpeklio, pasiryžusių Pietų Osetijos regione kovoti su Rusijos pajėgomis Sakartvelo pusėje. Jis pats mūšiuose nedalyvavo.
Rusijoje šis čečėnas į ieškomų teroristų sąrašus buvo įtrauktas dar 2002 metais. Vokietijos tyrėjai nežino, kokius konkrečius kaltinimus Z.Changošviliui buvo pateikusi Maskva.
Z.Changošvilis kurį laiką gyveno Sakartvele ir bendradarbiavo su šios šalies saugumo bei kovos su terorizmu tarnybomis.
Z.Changošvilis 2016 metais per Ukrainą atvyko į Vokietiją, kur pasiprašė politinio prieglobsčio.
2012-aisiais jis išgarsėjo kaip neblogas derybininkas, kai Sakartvelo vyriausybės vardu bandė susitarti su čečėnais ekstremistais, paėmusiais kelis žmones įkaitais Lopotos tarpukalnėje.
Z.Changošvilis 2016 metais per Ukrainą atvyko į Vokietiją, kur pasiprašė politinio prieglobsčio. Tokį sprendimą jis priėmė po pasikėsinimo jį nužudyti – į čečėno automobilį Tbilisyje buvo šauta aštuonis kartus, bet vyras išgyveno.
Vokietija jo prašymą patenkino ir išdavė jam asmens dokumentus su pakeista pavarde – žinoma, dėl jo paties saugumo. Taip Z.Changošvilis tapo Tornike Kavtarašviliu.
R.Kadyrovas turi sąrašą
Oficialiai Berlyno prokuratūra skelbia tik tai, kad tyrimą atliekantys pareigūnai tikrina visas versijas.
Vis dėlto „Berliner Zeitung“ jau pranešė, kad asmeniniai motyvai ar velionio sąsajos su narkotikų prekeivių gaujomis čia greičiausiai niekuo dėtos. Esą policija įsitikinusi, kad Z.Changošvilio nužudymas buvo užsakytas ir politinis.
Dar vienas ženklas, kad nusikaltimą tyrėjai greičiausiai laiko užsakyta žmogžudyste, – žinia, jog tyrimo eigą „atidžiai seka“ visos Vokietijos generalinė prokuratūra.
Paprastai federalinės institucijos prisijungia prie tyrimo, jei įtariama, kad nusikaltimą inicijavo užsienio šalies tarnybos.
Čečėnų bendruomenė Berlyne dabar kone puolusi į paniką. Z.Changošvilis buvo nušautas demonstratyviai, viešoje vietoje – visai kaip Umaras Izrailovas.
Šis buvęs dabartinio Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo asmens sargybinis 2009 metais buvo nušautas Austrijos sostinėje Vienoje, prie pat įėjimo į prekybos centrą.
Skelbiama, kad būtent R.Kadyrovas, aišku, su Kremliaus pagalba, yra parengęs 300 čečėnų, kuriuos reikia eliminuoti, sąrašą. Daugelis jų gyvena Vakaruose.
„Rusijos specialiosios tarnybos Changošvilį laikė ne tik pavojingu islamistu, bet ir išdaviku. Prie jo nužudymo gali būti prisidėjęs Maskvos gubernatorius Čečėnijoje Kadyrovas“, – rašo dienraštis „Der Tagesspiegel“.
-
Čečėnai plūsta į Vokietiją
-
Čečėnai prie vartų į Europą: ar jų nepriimanti Lenkija nepažeidžia tarptautinių įstatymų?
-
Imperinės Ramzano Kadyrovo ambicijos Čečėnijoje gali susprogdinti Šiaurės Kaukazą
-
„Klaupiasi ir sako: Ramzanai, tu mūsų herojus“. Kaip R.Kadyrovas susipyko su dagestaniečiais
-
Vokietijos policija tiria kartvelo „egzekuciją“ viename Berlyno parke
