„Rusija invaziją į Ukrainą pakėlė į naują lygį. Esame pasiryžę priversti Kremlių sumokėti už šį tolesnį eskalavimą“, – parašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
Tai ji pareiškė Maskvos primestiems pareigūnams paskelbus apie esą pasiektą triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prijungimo prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.
U.von der Leyen pareiškė, kad Kremliaus organizuoti „referendumai“ yra „neteisėtas bandymas jėga užgrobti žemę ir pakeisti tarptautines sienas“.
Mobilizacija ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimas panaudoti branduolinius ginklus yra tolesni žingsniai eskalavimo kelyje, kalbėjo U.von der Leyen.
Neteks 7 mlrd. eurų pajamų
Per spaudos konferenciją EK vadovė sakė, kad siūloma parengti naują asmenų ir subjektų „juodąjį sąrašą“, įvesti naujų prekybos apribojimų, priimti teisinį pagrindą nustatyti viršutinę naftos kainų ribą bei sustiprinti pastangas užkirsti kelią sankcijų apėjimui.
Pasak EK pirmininkės, siūloma įvesti naujų rusiškų produktų importo draudimų, „dėl kurių Rusijos ekonomika neteks 7 mlrd. eurų pajamų“, taip pat turėtų atsirasti „daugiau produktų, kurių nebegalima eksportuoti į Rusiją, ypač svarbių technologijų, reikalingų jos karo mašinai“, įskaitant elektroninius komponentus ir tam tikras chemines medžiagas.
Be to, U.von der Leyen pabrėžė, kad „Rusija neturėtų naudotis Europos protų galia ir patirtimi“.
„Todėl siūlome papildomus draudimus teikti Europos paslaugas ir draudimą ES piliečiams dalyvauti Rusijos valstybinių įmonių valdymo organų veikloje“, – sakė ji.
Kalbėdama apie siekį priimti teisinį pagrindą naftos kainų viršutinei ribai nustatyti, U.von der Leyen pareiškė: „Kai kurioms besivystančioms šalims vis dar reikia tam tikro rusiškos naftos kiekio mažomis kainomis. Ši viršutinė riba padės sumažinti Rusijos pajamas ir išlaikyti stabilias pasaulines energijos rinkas.“
„Dedame daugiau pastangų, kad užkardytume sankcijų apėjimą. Todėl pridedame naują kategoriją, kad galėtume įtraukti į sąrašą asmenis, jei jie apeina mūsų sankcijas“, – pridūrė ji.
Smerkia „referendumus“
Anksčiau trečiadienį Europos Sąjunga kaip neteisėtus pasmerkė Rusijos surengtus balsavimus keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, o jų rezultatus pavadino suklastotais.
„ES smerkia neteisėtų „referendumų“ surengimą ir jų suklastotus rezultatus“, – tviteryje parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Tai dar vienas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, sistemingai pažeidinėjant žmogaus teises“, – pabrėžė jis.
Per spaudos konferenciją su U. von der Leyen trečiadienio popietę J.Borrellis pakartojo, kad Bendrija smerkia šiuos „referendumus“ ir pridūrė: „Mes ir toliau remsime Ukrainą. Mes išlaikome kryptį. Mūsų strategija veikia, mūsų sankcijos turi įtikinamą poveikį.“
Be kita ko, jis pakomentavo naują individualiems asmenims taikomą sankcijų paketą.
„Pirma, tai asmenys, susiję su Rusijos vykdoma okupacija ir neteisėta Ukrainos teritorijų aneksija. Siūlome įtraukti marionetines Rusijos valdžios institucijas Donecke, Luhanske, Chersone, Zaporižioje ir kitus Rusijos asmenis, kurie organizavo ir palengvino fiktyvius „referendumus“ šiose keturiose okupuotose Ukrainos teritorijose“, – sakė J.Borrellis.
Taip pat sankcijas siūloma skelbti subjektams gynybos sektoriuje ir aukšto rango Rusijos gynybos ministerijos pareigūnams.
„Trečia, mes taip pat įtraukiame veikėjus, kurie skleidžia dezinformaciją apie karą“, – pridūrė jis.
J.Borrelis nurodė, kad į sankcijų sąrašus bus įtraukti ir kiti „pagrindiniai veiklos vykdytojai. Tarp jų bus nebūtinai rusai, bet žmonės, kurie dalyvauja apeinant sankcijas“.
„Galiausiai taip pat svarbu pažymėti, kad išplečiame Kryme taikomų apribojimų geografinę taikymo sritį Doneckui ir Luhanskui. Tai apims visas vyriausybės nekontroliuojamas Ukrainos sritis, įskaitant Zaporižios ir Chersono sritis, kurios nėra Donbaso dalis ir nebuvo ankstesnių sprendimų dalis“, – teigė jis.
Reikia visų ES narių pritarimo
Pasiūlymams dar turi pritarti visos 27 ES valstybės narės.
ES jau yra priėmusi keletą sankcijų paketų Rusijos atžvilgiu nuo tada, kai Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas prieš daugiau kaip septynis mėnesius pradėjo invaziją į kaimyninę Ukrainą.
Sankcijos palietė bankus, įmones ir rinkas, net kai kurias jautraus energetikos sektoriaus dalis, o „juodajame sąraše“ atsidūrusiems daugiau kaip 1 200 fizinių asmenų įšaldytas turtas Bendrijoje ir uždrausta keliauti.
Tačiau rengiant naują sankcijų paketą laukia sunkus darbas: ES 27 valstybių narių ekonomiką nusiaubė COVID-19 pandemija, dabar jos kovoja su didele infliacija, sparčiai kylančiomis elektros energijos ir gamtinių dujų kainomis. Dėl sankcijų susitarti darosi vis sunkiau, nes jos taip pat daro neigiamą poveikį Bendrijos viduje.
Ankstesnis sankcijų paketas buvo paskelbtas gegužės 4-ąją, tačiau prireikė keturių savaičių, kol buvo gautas viso bloko pritarimas, nes susirūpinimas dėl naftos apribojimų suskaldė šalis nares. Liepą, užuot nustačiusi naujas priemones, ES priėmė „palaikymo ir suderinimo“ paketą, kuriuo iš esmės užkaišytos jau sutartų sankcijų spragos.
Veiksmai, dėl kurių galiausiai bus susitarta šį kartą, greičiausiai nebus tokio plataus užmojo kaip Komisijos rekomendacijos ir bus paskelbti tik po ilgų 27 šalių diskusijų ateinančiomis savaitėmis.
