Europos Komisija pasiūlė, kad sunkius korupcinius nusikaltimus įvykdžiusių asmenų ir subjektų turtas ES būtų įšaldytas ir jiems būtų uždrausta atvykti į bloką. Planus dar turės patvirtinti 27 bloko valstybės narės.
-
JAV dėl korupcijos uždraudė išduoti vizas keturiems Sakartvelo teisėjams
-
Dėl „Katargeito“ įtariamas belgų europarlamentaras bus laikomas namų arešto sąlygomis
-
E.Kaili bus laikoma namų arešto sąlygomis
-
Korupcija kaltinama E.Kaili: negrįšiu į Graikiją, kol nebus įrodytas mano nekaltumas
-
EP griežtina lobistinės veiklos taisykles buvusiems nariams
-
Volodymyrui Zelenskiui – priekaištai pasisavinus 400 mln. dolerių: iš kur šis mitas?
Pasiūlymai yra panašūs į JAV Magnitskio aktą – įstatymą, pagal kurį Vašingtonas baudžia užsienio vyriausybių pareigūnus, įsivėlusius į korupciją ar žmogaus teisių pažeidimus.
Įstatymas pavadintas 2009 metais Rusijos kalėjime mirusio teisininko Sergejaus Magnitskio vardu. Jis skelbė atskleidęs finansines Rusijos pareigūnų bei piliečių machinacijas, apgaule pasisavinusių milijonus mokesčių mokėtojų pinigų.
Naujasis Briuselio mechanizmas leistų ES taikyti sankcijas, „kai korupciniai veiksmai daro didelį poveikį [ES] bendros užsienio ir saugumo politikos tikslams arba kelia grėsmę, kad tai gali turėti įtakos šiems tikslams“, sakoma Komisijos pareiškime.
„Siunčiame aiškią žinią: ES nėra atvira tiems, kurie užsiima korupcija, kad ir kur ji pasireikštų“, – teigė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Į EK apibrėžtį įtrauktos rimtos korupcijos veikos – tai valstybės pareigūno papirkimas ir valstybės lėšų pasisavinimas, ypač šalyje, kuri, kaip manoma, nebendradarbiauja mokesčių srityje arba nekovoja su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.
„Klastingi korupcijos veiksmai taip pat gali kelti grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui, sudaryti sąlygas terorizmui, organizuotam nusikalstamumui ir kitiems nusikaltimams. Todėl turime išplėsti savo veiklos sritį ir kovoti su korupcija visame pasaulyje“, – sakė J.Borrellis.
EK pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova teigė, kad pasiūlymai yra panašūs į kitas ES sankcijas, pavyzdžiui, sankcijas Rusijos asmenims, susijusiems su įsiveržimu į Ukrainą, tačiau jie nėra nukreipti prieš konkrečią šalį.
2020 metų pabaigoje ES jau įgyvendino mechanizmą, pagal kurį taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už, bloko teigimu, sunkius žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje.
Asmuo bus įtrauktas į ES „juodąjį sąrašą“, kai užsienio politikos vadovas oficialiai pasiūlys jo pavardę, o valstybės narės turės vienbalsiai pritarti jos įtraukimui.
Bet kuris asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, galės jį užginčyti Europos Teisingumo Teisme.
