60-metė Vokietijos gynybės ministrė, valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narė ir artima kanclerės Angelos Merkel sąjungininkė tapo pirmąja moterimi, užimsiančia Europos Komisijos (EK) pirmininkės pareigas.
Už ją balsavo 383 europarlamentarai, prieš buvo 327, 22 susilaikė, vienas biuletinis pripažintas negaliojančiu.
„Tai didžiulė atsakomybė ir mano darbai prasideda nuo dabar“, – po balsavimo kalbėjo ji. Ursula von der Leyen kvietė kontruktyviam bendram darbui.
„Jūsų pasitikėjimas manimi rodo jūsų pasitikėjimą stipria Europa nuo rytų iki vakarų, nuo pietų iki šiaurės. [...] Dirbkime kartu konstruktyviai, kad Europa būtų vieninga ir stipri“, – europarlamentarams sakė išrinktoji Komisijos pirmininkė.
Pasveikinęs išrinktąją Komisijos pirmininkę, EP pirmininkas Davidas Sassoli žadėjo, jog parlamentas atidžiai prižiūrės naujosios Komisijos darbą. „Ateinantys penkeri metai bus labai svarbūs Europos Sąjungai. Pasieksime rezultatų tik tuomet, jei institucijos sėkmingai bendradarbiaus“, – pabrėžė parlamento vadovas.
U. von der Leyen turėtų pradėti eiti pareigas lapkričio 1 d., jos kadencija tęsis penkerius metus.
Išrinktoji Komisijos pirmininkė dabar išsiųs oficialius laiškus ES valstybių ar jų vyriausybių vadovams, kviesdama juos pasiūlyti kandidatus į Komisijos narius. Nuo rugsėjo 30 d. iki spalio 8 d. Briuselyje numatyti kandidatų klausymai atitinkamos srities EP komitetuose. Tuomet parlamentas plenarinėje sesijoje balsuos dėl visos Europos Komisijos sudėties patvirtinimo. Tikėtina, tai įvyks spalio 21–24 d. Strasbūre rengiamos plenarinės sesijos metu.
Kaip ir tikėtasi, ji sulaukė mažesnės paramos nei liuksemburgietis Jeanas-Claude'as Junckeris, kurį šiose pareigose pakeis U.von der Leyen. Už jį prieš penkerius metus balsavo 422 europarlamentarai.
U.von der Leyen turėjo tik dvi savaites išdėstyti savo vizijai po netikėto jos kandidatūros iškėlimo per tris dienas trukusį įtemptą ES viršūnių susitikimą, kai buvo atmesti EP remiami kandidatai.
Antradienį ji buvo gana palankiai priimta skeptiškai nusiteikusių EP narių, kai pasistengė juos patikinti skrisianti daug dėmesio aplinkosaugai ir kursianti įtraukią penkerių metų programą.
„Per savo darbo pirmąsias 100 dienų pasiūlysiu Europai žaliąją sutartį. Pasiūlysiu pirmąją visų laikų Europos klimato įstatymą, įteisinsiantį 2050 metų tikslą“, – sakė U.von der Leyen.
Šis jos pažadas sulaukė plojimų, bet žaliųjų lyderiai sakė, kad kandidatė iki šiol nepateikė išsamesnių detalių, ir teigė jos neremsiantys. Taigi, EP balsų santykis išlieka daugmaž toks pats, koks buvo.
U.von der Leyen antradienį taip pat pareiškė esanti pasiruošusi prireikus atidėti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos terminą po spalio 31 dienos.
„Esu pasiruošusi vėl atidėti išstojimo datą, jeigu dėl svarios priežasties prireiktų daugiau laiko“, – U.von der Leyen sakė per jos kandidatūros svarstymą Europos Parlamente.
Šis jos pareiškimas išprovokavo „Brexit“ šalininkų Europos Parlamente nepatenkintus šūksnius.
Mėgstama Lietuvoje
Prieš balsavimą U.von der Leyen kandidatūrą parėmė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Kai ji sako, kad aistringai kovos už Europos vienybę ir stiprybę, ji tai ir turi galvoje. Ir ji bus geriausia šioje (kovoje)", – rašė D.Tuskas.
U.von der Leyen yra glaudžiai susijusi su Lietuva – ji suvaidino esminį vaidmenį vokiečių karių atsiuntimui į šalį.
Prieš dvejus metus U.von der Leyen Rukloje dalyvavo oficialioje ceremonijoje, tuomet istorinėje kalboje ji pareiškė, kad Lietuva niekada nebeliks viena.
„Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada nebebus paaukota dėl nusikalstamos galios politikos interesų sferų“, – tuomet sakė U.von der Leyen.
