EK vadovė: ES nepakęs agresijos nei Ukrainoje, nei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione

U.von der Leyen kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Filipinų prezidentu Ferdinandu Marcosu jaunesniuoju po Maniloje įvykusių derybų, kuriomis siekta sustiprinti prekybos, ekonominius ir saugumo santykius. Lyderiai paskelbė, kad 27 šalių blokas atnaujins derybas su Filipinais dėl laisvosios prekybos susitarimo, įstrigusias 2017 metais valdant F. Marcoso pirmtakui Rodrigo Duterte.

EK pirmininkė pabrėžė bendradarbiavimo saugumo srityje poreikį ir paminėjo Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, anot jos, parodžiusį, kad autoritariniai lyderiai yra pasirengę vykdyti savo grasinimus.

„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą pakerta tarptautinės tvarkos pamatus. Juo pažeidžiama Jungtinių Tautų chartija ir pagrindiniai tarptautinės teisės principai, tokie kaip teritorinis vientisumas ir suverenitetas“, – sakė ji.

„Todėl Europa remia drąsią Ukrainos kovą su agresoriumi, nes neteisėtas jėgos naudojimas negali būti toleruojamas nei Ukrainoje, nei Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, – teigė U.von der Leyen. – Saugumas Europoje ir saugumas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione yra neatsiejami dalykai. Iššūkiai taisyklėmis grindžiamai tvarkai mūsų tarpusavyje susijusiame pasaulyje veikia mus visus.“

„Būtent todėl esame susirūpinę dėl didėjančios įtampos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – sakė ji ir pridūrė, kad ES remia laisvą ir atvirą šį regioną, nes jis be prievartos grėsmių yra svarbus Europos stabilumui, taikai ir žmonių gerovei.

Jos retorika atkartoja Jungtinių Valstijų lyderių, kurie yra išreiškę nerimą dėl vis agresyvesnių Kinijos veiksmų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, žodžius.

Neįvardydama Kinijos, U.von der Leyen pakartojo, kad ES pripažįsta JT remiamo tribunolo sprendimą, kuriuo Kinijos teritorinės pretenzijos į beveik visą šį vandens kelią dėl istorinių priežasčių buvo pripažintos negaliojančiomis. Kinija yra atmetusi arbitražo sprendimą kaip nepagrįstą ir toliau jo nepaiso.

U.von der Leyen teigė, kad sprendimas yra teisiškai įpareigojantis ir suteikia pagrindą taikiam ginčų sprendimui.

Pasak jos, ES yra pasirengusi aktyviau bendradarbiauti su Filipinais, kad būtų stiprinamas regioninis jūrų saugumas dalijantis informacija, atliekant grėsmių vertinimus ir stiprinant Filipinų pakrančių apsaugos tarnybą.

Kinija yra perspėjusi JAV ir jos sąjungininkes nesikišti į ginčą, kuris, anot jos, yra išimtinai Azijos ginčas. Per pastarąjį dešimtmetį ji septynis ginčijamus rifus pavertė raketomis apsaugotomis salų bazėmis, taip dar labiau sukeldama nerimą Vakarų vyriausybėms ir konkuruojančioms pretendentėms, įskaitant Filipinus, Vietnamą, Malaiziją, Brunėjų ir Taivaną.

U.von der Leyen vizitas Filipinuose – tai ženklas, kad po audringo ES ir R.Duterte santykių dėl žmogaus teisių etapo ryšiai gerėja. Tai pirmas toks aukščiausio lygio vizitas per beveik šešis santykių su Filipinais dešimtmečius.

Vizitas surengtas tuo metu, kai ES svarsto, ar taikyti Filipinams specialias prekybos paskatas, įskaitant sumažintus tarifus įvairiems produktams.

ES prekybos paskatos Filipinams ir dar septynioms besivystančioms šalims pagal vadinamąją Bendrąją lengvatų sistemą grindžiamos tuo, kad jos laikosi daugiau kaip dviejų dešimčių tarptautinių konvencijų dėl žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo.

Tačiau šešerius metus trukusios R.Duterte kadencijos metu Filipinai sulaukė griežtos ES kritikos, daugiausia dėl kruvino kovos su narkotikais vajaus, per kurį žuvo daugiau kaip 6 000 žmonių, daugiausia smulkių įtariamųjų. F.Marcosas pakeitė R.Duterte praėjusių metų birželį.

Dėl šio kruvino karo su narkotikais Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) pradėjo tyrimą dėl galimo nusikaltimo žmoniškumui. 2018 metais, valdant R.Duterte, Filipinai pasitraukė iš TBT, tačiau jo prokuroras pradėjo tirti mirties atvejus tais metais, kai šalis dar priklausė Hagoje įsikūrusiam teismui.

Tuomet R.Duterte dažnai keiksmažodžiais plūsdavo ES kritiką dėl žiaurios kovos su narkotikais.