„Noriu pakartoti, kad niekada, niekada nepriimsime dviejų valstybių sprendinio – dėl esame nusistatę tvirtai ir labai vieningi, ir būtent šito Kipras gali tikėtis“, – viešėdama šioje Viduržemio jūros saloje žurnalistams sakė U.von der Leyen.
„Labiausiai branginamas dalykas yra ES vienybė ir žinojimas, kad visos 26 šalys narės Europos lygiu jus palaiko“, – pridūrė EK vadovė, per spaudos konferenciją stovėdama šalia Kipro prezidento Niko Anastasiadžio.
Kipras tebėra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkija okupavo salos šiaurinį trečdalį, reaguodama į perversmą, organizuotą Atėnų remtos chuntos, siekusios salos prijungimo prie Graikijos.
Turkijos kontroliuojama šiaurinė Kipro dalis 1983 metais paskelbė nepriklausomybę, bet ją pripažįsta tik Ankara. Tuo metu pietinėje salos dalyje esanti Kipro Respublika 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą.
Balandį per vieną JT aukšto lygio susitikimą Ženevoje nepavyko užtikrinti susitarimo, kad Kipro lyderiai atnaujintų nuo 2017 metų įstrigusias derybas.
Kipras tebėra vienas pagrindinių nesutarimų tarp ES ir Ankaros šaltinių. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano remiami Kipro turkų lyderiai stengėsi prastumti dviejų valstybių sprendinį, ir tai buvo viena iš priežasčių, nulėmusių balandį organizuoto susitikimo nesėkmę.
Kipro graikai sako, kad pagrindinė kliūtis yra turkiškosiose šalies atkaklus nusiteikimas suformuoti dvi atskiras valstybes. Nikosija pasisako už salos suvienijimą įkuriant federaciją.
Jungtinės Tautos stengiasi tarpininkauti siekiant taikos susitarimo ir jau beveik šešis dešimtmečius laiko Kipre savo taikdarius.
U.von der Leyen ketvirtadienį sakė, kad neseniai įvykęs ES lyderių susitikimas pasiuntė „labai aiškią žinią“ R.T.Erdoganui.
„Noriu, kad mūsų kaimynai [Turkija] žinotų, jog kai jie kalbasi su viena mūsų valstybe nare, pavyzdžiui, Kipru, jie kalbasi su [visa] ES“, – pabrėžė ji.
„Šiuo atžvilgiu esame vieningi, palaikome jus, ir aš tai taip pat aiškiai leidau suprasti kalbėdamasi telefonu su prezidentu Erdoganu“, – sakė EK vadovė.
Šiuos komentarus ji išsakė atvykusį į Kiprą patvirtinti šios šalies nacionalinio atsigavimo po COVID-19 pandemijos ir atsparumo plano. Nikosija užsitikrino iš Briuselio 1,2 mlrd. eurų finansavimą, turintį padėti atgaivinti pandemijos sukrėstą ekonomiką.
U.von der Leyen išsakė pritarimą Kipre vykdomoms reformoms pagal 800 mlrd. eurų vertės ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą, turintį padėti Bendrijai įveikti COVID-19 pandemijos padarinius.
„Tai skatins augimą, modernizuos ir transformuos Kiprą“, – pabrėžė ji.
