„Sauskelnės ir imigracija“, – apie labiausiai jo kolegoms šiuo metu rūpimus klausimus pasakojo tapatybės nenorėjęs atskleisti 36 metų amžiaus vyras.
Jis tikina turįs žmoną, tačiau džiaugiasi, kad su ja nesusilaukė vaikų: pernai nacionalinei valiutai rialui nuvertėjus 70 proc. ir smarkiai sumažėjus iraniečių perkamajai galiai, itin išaugo būtiniausių prekių kainos.
„Raketos, bet ne sauskelnės“
„Kai girdžiu, kaip mano kolegos, be viso to, ką ir taip turime iškęsti, aptarinėja sauskelnių kainas, ir kaip sunku jų rasti, labai džiaugiuosi, kad neturiu vaikų“, – tikino vyras.
Iranietis: „Kai girdžiu, kaip mano kolegos, be viso to, ką ir taip turime iškęsti, aptarinėja sauskelnių kainas, ir kaip sunku jų rasti, labai džiaugiuosi, kad neturiu vaikų.“
„Absurdiška: turime raketų, bet neturime sauskelnių“, – pridūrė jis.
Tai – užuomina politiniams ir ekonominiams lyderiams. Jie balistinių raketų programos išplėtimą gynybos tikslais pavertė šalies svarbiausiu prioritetu.
Savo ruožtu pramonės asociacijos lyderis Seyedas Hosseinas Dokmehchis įspėjo, kad 10 sauskelnių gamyklų gali greitu metu užsidaryti – joms trūksta gamybinių medžiagų.
„Taip yra todėl, kad negauname užsienio valiutos“, – sakė S.H.Dokmehchis. Jis pridūrė, kad importuojamos prekės, kurių įmonėms reikia tam, kad pagamintų skysčius sugeriančias sauskelnes, yra užstrigusios muitinėje.
Šiuo metu vienas JAV doleris vertas 42 tūkst. rialų
Pakeisti vietines sauskelnes gamintomis užsienyje – taip pat ne išeitis: šalyje nedarbo lygis – itin aukštas, korupcija – giliai įsišaknijusi.
Prie ekonominės krizės itin prisidėjo rugpjūčio pradžioje įsigalėjusios JAV sankcijos Iranui. Naujos Vašingtono sankcijos, nukreiptos į neperdirbtos naftos eksportą, įsigalios lapkritį. Todėl vietos gyventojai baiminasi, kad sunkiausi laikai – dar priešaky.
JAV sankcijų politika įmonėms, vykdančioms verslą Irane, neleidžia užsiimti verslu Jungtinėse Valstijose. Tai – Vašingtono priemonė daryti spaudimą Teheranui šiame dešimtmečius besitęsiančiame konflikte.
TAIP PAT SKAITYKITE: JAV sankcijos Iranui: padės nuversti režimą ar tik jį sustiprins?
Valstybinis Irano transliuotojas, dažniausiai nenušviečiantis ekonominių sunkumų šalyje, ėmė skirti eterio laiko mažų vaikų tėvų ir suaugusių žmonių, kuriems reikalingos sauskelnės bei kitos skysčius sugeriančios higienos priemonės, vargams.
„Sauskelnių pirkimas tapo tikru rūpesčiu“, – valstybinės televizijos eteryje kalbėjo vienas vyras.
Kitas vyras pabrėžė, kad „žmonės vaikams vietoj sauskelnių gali panaudoti audinius, tačiau ką daryti suaugusiesiems, kuriems reikia sauskelnių?“.
Problema paveikė ir milijonus moterų, kurioms tapo sudėtinga įsigyti higieninių paketų. Viena iranietė pasidalijo vaizdu įrašu, kuriame – pustuštės parduotuvės lentynos.
Pareigūnai ir stebėtojai teigia, kad dėl nuvertėjusios valiutos išaugo importuojamų prekių kaina, o supanikavę piliečiai ėmė kaupti atsargas. Be to, dėl kainų augimo gali būti kaltas ir prekybininkų noras pasipelnyti.
Teheranas kalba apie sabotažą
Aukščiausiasis Irano lyderis ajatola Ali Khamenei dėl daugumos problemų kaltina užsienio priešes: esą jos pasitelkia ekonominį „sabotažą“, kad Irano visuomenėje pasėtų nepasitenkinimą.
„Kai kuriais atvejais tai – ne pelnymasis, o sabotažas. Pavyzdžiui, įsivaizduokite, kad staiga Teherane ar kituose didžiuosiuose miestuose nebeužteks sauskelnių kūdikiams: tai jau vyksta, tai – realu“, – neseniai su prezidentu Hassanu Rouhani susitikęs kalbėjo Ali Khamenei.
„Sauskelnės kūdikiams! Žmonės tampa pikti. Priešas nori, kad žmonės pyktų ant vyriausybės ir politinio elito“, – pridūrė jis.
Visuomenės pasipiktinimas nestabilia Irano ekonomika lėmė prieš vyriausybę nukreiptus protestus: jie daugiau nei 80-yje Irano miestų vyko praeitą gruodį ir šių metų sausį.
Liepos pabaigoje ir rugpjūtį į maždaug tuziną šalies miestų vėl išėjo protestuotojai, tiesa, jų buvo mažiau nei žiemą.
H.Rouhani administracijos vadovas Mahmudas Vaezis pripažino, kad iraniečiai patiria didesnį spaudimą, ir paragino juos pirkti tik tiek prekių, kiek tuo metu reikia.
„Kita vertus, prašome verslininkų ir prekybininkų būti sąžiningesniais nustatant kainas, – rugsėjo pradžioje sakė M.Vaezis. – Tikimės, kad mūsų žmonės ir verslų savininkai atsižvelgs vieni į kitus tam, kad kartu galėtumėme išgyventi šiuos sudėtingus laikus.“
Ragina suteikti daugiau laisvės
Neseniai du Irano įstatymų leidėjai paragino šalies vadovybę, kad iraniečiams būtų suteiktas svaresnis žodis sprendžiant šalies reikalus.
„Žmonių gyvenimai – vis sudėtingesni ir sudėtingesni“, – kiek anksčiau šį mėnesį į kolegas kreipėsi parlamentaras Gholamreza Heydari.
„Deja, Islamo respublika pasaulyje jau nuo (1979-ųjų) revoliucijos turi neigiamą įvaizdį. Šis neigiamas įvaizdis sukėlė įtampą ir vidaus, ir išorės santykiuose“, – pridūrė jis.
Parlamentarė Parvaneh Salahshuri sakė, kad šiuo metu rialas – „viena mažiausiai vertingų valiutų pasaulyje“, vis dėlto iraniečiai turi ir kitų problemų, įskaitant korupciją, skurdą, prostituciją bei laisvių suvaržymus, kurie nulemia kasdienius aktyvistų areštus.
Ji pateikė pasiūlymų sąrašą: esą „karinės grupės turėtų grįžti į barakus“, o ne kištis į politiką bei ekonomiką.
Ji pateikė pasiūlymų sąrašą: esą „karinės grupės turėtų grįžti į barakus“, o ne kištis į politiką bei ekonomiką.
„Laisvosios Europos radijas“ praneša, kad nuo gruodžio protestų saugumo tarnybos Irane suėmė tūkstančius žmonių.
P.Salahshuri paragino paleisti politinius kalinius, įskaitant opozicijos veikėjus, kuriems nuo 2011-ųjų skirtas namų areštas, taip pat suteikti daugiau laisvės žiniasklaidai, palaikyti draugiškus santykius su kitomis šalimis.
Abu parlamentarai sulaukė „kietosios linijos“ šalininkų kritikos: vienas konservatyvus įstatymų leidėjas teigė, kad P.Salahshuri ir G.Heydari kalba tai, ką jiems liepia sakyti Irano priešai.
