„Mes priversti išvesti kariuomenę iš gatvių. Kaip jau sakiau – pusę kariuomenės apginkluoti ir uždaryti valstybės sieną su Vakarais, pirmiausia su Lietuva ir Lenkija. Esame priversti stiprinti valstybės sieną, labai apgailestaudami, su savo broliška Ukraina“, – ketvirtadienį A.Lukašenka kalbėjo moterų forume.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) lektorius Laurynas Jonavičius teigė, kad tokie A.Lukašenkos pasisakymai „atrodo kaip desperacija“, jie gali atrodyti racionalūs tik „žvelgiant iš visiškai asmeninės Lukašenkos pozicijos“.
„Tai, kad pasakius, jog uždaromos sienos, jos neužsidaro – žinoma, galbūt reikia tam tikrų procedūrų – turbūt yra signalas, kad įgyvendinantys Lukašenkos sprendimus asmenys irgi ne visai sugeba suprasti, kada jo pasisakymai yra realūs, o kada propaganda, viešieji ryšiai. Tai daro situaciją dar sudėtingesnę, nes apskritai ką nors prognozuoti, nuspėti, pasirengti kažkam tampa sunkiai įmanoma“, – 15min sakė L.Jonavičius.
Pasak politologo, A.Lukašenkos „atitrūkimo nuo realybės, kaip mes ją suprantame“, pasekmė yra chaosas, kuriame gali atsitikti bet kas.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė penktadienį BNS sakė, kad eismas pasienyje su Baltarusija vyksta įprastai. Patys Baltarusijos pasieniečiai paskelbė, kad tik „stiprinama pasienio apsauga“.
Rytų Europos studijų centro (RESC) organizuotame renginyje kalbėjęs Europos humanitarinio universiteto (EHU) komunikacijos direktorius Maksimas Milta, nuo protestų pradžios esantis Minske, A.Lukašenkos kalbas sakė vertinantis kaip „pareiškimą, kuris nėra grįstas realiu veiksmu“.
„Lukašenka puikiai supranta, kad tai nėra įgyvendinama nei iš ekonominės perspektyvos, nei iš praktinės“, – kalbėjo jis.
M.Milta atkreipė dėmesį, kad Baltarusijos propagandinė žiniasklaida, nušviesdama A.Lukašenkos dalyvavimą moterų forume, ignoravo pasisakymą apie sienų uždarymą.
„Ir man peršasi labai paprasta išvada: tai greičiausiai buvo ekspromtu padarytas pareiškimas. <...> Kitą savaitę tą pareiškimą vertinsime kaip dar gilesnį savidiskreditacijos būdą.
O savidiskreditaciją sukėlė paprastos priežastys: režimas yra desperacijoje, nežino, kaip elgtis, bando pasitelkti brutalią jėgą, bet tos jėgos potencialas labai ribotas – tą puikiai matome sekmadieniais Minske vykstančiose šimtatūkstantinėse eisenose. Jėgos struktūrų pareigūnai užpuola protestuotojus tik tuo atveju, kai jų yra daugiau nei protestuotojų“, – RESC renginyje sakė M.Milta.
Baltarusijoje protestai kilo rugpjūčio 9 dieną paskelbus, kad virš 80 proc. balsų surinko ir prezidentu buvo perrinktas A.Lukašenka. Pastaruosius penkis sekmadienius vien į Minsko gatves išeidavo virš 100 tūkst. protestuotojų, demonstracijos rengiamos ir mažesniuose miestuose.
Režimas bando protestus slopinti smurtu – nuo jų pradžios sulaikyta apie 10 tūkst. žmonių, išėjusieji iš izoliatorių pasakoja apie kankinimus.
Nepriklausoma baltarusių žurnalistė Hanna Liubakova atkreipė dėmesį, kad su A.Lukašenkos spaudos tarnyba siejamame „Telegram“ kanale paskelbta, kad jis paskutinę minutę persigalvojo dėl dalyvavimo moterų forume, kuriame ir paskelbė apie sienų uždarymą.
„Nemanau, kad tai buvo gerai apgalvota, todėl gali būti nerimta“, – tviteryje rašė H.Liubakova.
Rugpjūtį, kai Lietuva A.Lukašenkai ir kitiems režimo pareigūnams skyrė sankcijas, jis grasino visus krovinius, gabenamus per Klaipėdos uostą, perorientuoti į kitus uostus. Kol kas tokie grasinimai neišsipildė.
Skirta vidaus auditorijai?
EHU direktorius M.Milta sakė manąs, kad vakarykščiai A.Lukašenkos pareiškimai yra skirti artimiausiam jo ratui.
Anot L.Jonavičiaus, tokie pareiškimai gali būti ir grasinimai kaimyninėms valstybėms, ir skirti vidaus auditorijai.
„Visų pirma tai akivaizdus bandymas bandyti pateikti neva Vakarų kišimąsi kaip pagrindinę problemą, nuo kurios Baltarusija, Lukašenka turi apsiginti su Rusijos pagalba. Lukašenka save pateikia kaip žaidėją, kuris yra reikalingas Rusijai ir kurį Rusija turi remti. O santykiai su Vakarais nukirsti iš esmės, neįmanoma jų atstatyti“, – 15min teigė politologas.
Pasak L.Jonavičiaus, A.Lukašenkai atrodo, kad į Lenkiją, Lietuvą važiuojantys baltarusiai čia yra apmokomi rengti revoliucijas. „Tai gali būti žinia ir toms pačioms valstybėms“, – sakė VU TSPMI lektorius.
A.Lukašenka ketvirtadienį paskelbė siunčiantis „pusę kariuomenės“ stiprinti vakarinių sienų apsaugą. Ar tikėtina karinė konfrontacija Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje?
„Tokia tikimybė neatmestina. Nes kai neaišku, ką reikia ir galima daryti, tokios provokacijos, net ir atsitiktinės, galimybė išlieka. Tačiau tai, kad bus suplanuotas veržimasis į Vakarus, yra visiškai nerealu. <...> Nereikia daryti iš to panikos, reikia būti pasiruošusiems ir stebėti“, – 15min teigė L.Jonavičius.
„Neadekvatūs pareiškimai“
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT sakė, kad Baltarusijos ekonomikai esant „ant bankroto ribos“ visi panašūs žingsniai turėtų būti daromi pamatuotai ir atsakingai, nes gali atsigręžti prieš juos pačius.
Pasak ministro, nerimą kelia pareiškimai apie kariuomenės perkėlimą prie sienų.
„Buvo pareiškimų, kad pusė kariuomenės mesta saugoti Vakarų sieną, atrodytų, kad čia kažkas gresia, kažkas puls. Tai yra neadekvatus neadekvataus žmogaus reagavimas į situaciją“, – L.Linkevičius sakė LRT.
Prezidentas Gitanas Nausėda A.Lukašenkos pareiškimą dėl sienų uždarymo pavadino provokacija.
„Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas – sienas galima uždaryti iš abiejų pusių“, – pranešime spaudai teigė G.Nausėda.
