Ketvirtadienį Lenkijos Konstitucinio Tribunolo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja Konstitucijai. Ji taip pat sakė, kad ES institucijos sutartyse „veikia už savo kompetencijos ribų“.
Šis sprendimas – daugybės mėnesių Lenkijos valdžios ginčo su ES rezultatas.
Šalies vyriausybės, prezidentūros ir Seimo atstovai praeityje ne kartą teigė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Bendrijos teisę ir kad ES Teisingumo Teismo sprendimai kartais prieštarauja Lenkijos teisinei tvarkai.
Lenkijos Konstitucinis tribunolas šią bylą nagrinėti pradėjo liepą, remdamasis Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio metų pradžioje pateiktu prašymu, kai ES teismas nusprendė, jog Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus.
Sprendimas buvo susijęs su dabartinės Lenkijos dešiniųjų vyriausybės taikoma teisėjų skyrimo procedūra.
Po Lenkijos teismo sprendimo prabilta apie tai, kad tai gali būti net šalies pasitraukimo iš ES pradžia. Tiesa, pats M.Morawieckis penktadienį patikino, kad šalis trauktis iš Bendrijos nenori ir neketina.
Vis dėlto tokie Lenkijos sprendimai kelia nerimą tiek Europos politikams, tiek ir politikos apžvalgininkams. Baiminamasi, kad Varšuvos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos valstybės, visų pirma Vengrija, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas nuolat konfliktuoja su ES.
Negalėjo priimti sprendimo
Lenkijos konstitucinės teisės asociacijos narė Monika Haczkowska 15min sakė, kad šalies Konstitucinio Tribunolo sprendimas kelia abejonių visų pirma dėl to, kad dalis jo priėmime dalyvavusių teisėjų iš tiesų negalėjo to daryti. Ji pripažino, kad Lenkijai šis žingsnis gali turėti pasekmių.
„Pagrindinė problema yra tai, kad turime, deja, rimtų abejonių dėl Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sudėties, paskelbusios sprendimą dėl teisės prieštaravimo.
Tribunolo sudėtyje yra trys teisėjai, išrinkti į de facto jau užimtas vietas. Anksčiau į šias vietas teisėjus skyrė parlamentas, tačiau jau tą pačią naktį prezidentūra paskyrė kitus tris asmenis į tas pačias pozicijas. Taigi nuo 2016 metų Konstituciniame Tribunole dirba trys teisėjai-dubleriai.
Tai patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Byloje, kurioje buvo kreiptasi dėl vieno iš minėtų teisėjų-dublerių, EŽTT pareiškė, kad jis negali būti laikomas Konstitucinio Tribunolo teisėju. EŽTT sprendimas taikomas ir dviem kitiems teisėjams-dubleriams“, – 15min aiškino konstitucinės teisės ekspertė.
Tačiau ir tai ne pabaiga. Pasak M.Haczkowskos, Konstitucinio Tribunolo teisėjai gali priimti sprendimą tik tokiu atveju, jei nėra aplinkybių, draudžiančių jiems dalyvauti šiame procese.
„Būtent toks prieštaravimas yra šiuo atveju, jei kalbame apie teisėją Krystyną Pawlowicz ir Stanislową Potrowiczių. Jie abu kelis kartus gana radikaliai viešai pasisakė apie tai, kaip vertina ES teisę ir Bendriją apskritai. Todėl jie turėtų susilaikyti nuo sprendimo šiuo klausimu.
Abejonių yra ir dėl Konstitucinio Tribunolo pirmininkės Julijos Przylebskos, nes manoma, kad ji į šias pareigas paskirta neteisingai.
Taigi, ką turime – iš viso tėra aštuoni teisėjai, kurie galėtų priimti sprendimą teisės prieštaravimo klausimu, o to neužtenka“, – kalbėjo M.Haczkowska.
Teisės prieštaravimo neįžvelgia
Lenkijos konstitucinės teisės asociacijos narė įsitikinusi – nėra jokio prieštaravimo tarp Lenkijos Konstitucijos ir Europos Sąjungos teisės.
„Reikia prisiminti, kad mūsų šalies Konstitucija buvo rašoma tuomet, kai šalyje pasikeitė santvarka ir jau buvo svarstoma apie narystę Bendrijoje ateityje. Tai reiškia, kad ruošiant Konstituciją buvo užtikrinta, jog visi žmogaus teisių, teismų nepriklausomumo standartai, kurie yra bendri visoms Bendrijos narėms, buvo įtraukti į mūsų pagrindinį dokumentą.
Be to, Europos teisė yra sukurta remiantis tarpvalstybinėmis sutartimis. Visas šis procesas prasidėjo dar prieš 70 metų ir yra Europos Sąjungos pagrindu.
Todėl nei su Lenkijos, nei su kitų šalių narių vertybėmis Europos Sąjungos teisė prieštaravimų neturi. Tai reiškia, kad Lenkijos valdžios kreipimasis į šalies Konstitucinį Tribunolą yra dirbtinai sukelta problema“, – mano M.Haczkowska.
M.Haczkowska: tai labai liūdni laikai Lenkijai, nes po šio sprendimo Bendrijoje ir visoje tarptautinėje arenoje mūsų šalis bus marginalizuojama.
Lenkijos teismai praeityje kelis kartus teikė savo sprendimą dėl ES teisės atitikimo šalies Konstitucijai ir visuomet buvo nusprendžiama Bendrijos teisės naudai. Todėl dabar, pasak konstitucinės teisės ekspertės, Lenkija turi „absoliutų teisinį chaosą, konstitucinę krizę, kuri yra labai nepalanki“.
„Šis sprendimas turi interpretacinį charakterį, o tai yra blogiausia, kas gali būti. Mums sakoma, kad jei vieną ar kitą ES įstatymą imi vertinti vienaip ar kitaip, jis gali atitikti Lenkijos Konstituciją, o gali ir neatitikti.
Nematau čia jokio aiškumo. Tribunolas nepasakė, kad Europos teisė neatitinka Lenkijos Konstitucijos, tik paliko sau galimybę interpretuoti ir spręsti, ar konkretus įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Tribunolas neturi tokios teisės“, – kalbėjo M.Haczkowska.
Pasak ekspertės, iš esmės tai reiškia, kad Lenkijos teisėjai ir toliau turi laikytis ES įstatymų viršenybės principo. Ji pridūrė, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimas gali pakenkti Lenkijos įvaizdžiui tarptautinėje arenoje.
„Tai labai liūdni laikai Lenkijai, nes po šio sprendimo Bendrijoje ir visoje tarptautinėje arenoje mūsų šalis bus marginalizuojama“, – įsitikinusi teisininkė.
Tiesa, ji pridūrė, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimas nereiškia galimo Lenkijos pasitraukimo iš Bendrijos.
„Šalis negali išeiti iš ES tokiu būdu, nes procedūra taip nevyksta. Valstybė turi inicijuoti pasitraukimą iš Bendrijos – 50-ąjį ES sutarties straipsnį – ir tuomet pereiti visas nustatytas procedūras, kaip tai padarė Jungtinė Karalystė“, – kalbėjo M.Haczkowska.
Problemų gali būti daugiau
Į Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimą netruko sureaguoti Europos politikai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo tvirtai ginti ES teisės viršenybę.
R.Juknevičienė: po vakarykščio sprendimo atsirado daugiau nerimo.
U.von der Leyen sakė, kad ES yra „vertybių ir įstatymų bendrija“, ir pabrėžė, jog blokas „gins mūsų Sąjungos teisinės tvarkos pamatinius principus“.
Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė 15min sakė, kad ją neramina Lenkijos sprendimas įsivelti į ginčus su Bendrija.
„Tai – ne pirmą dieną vykstantys procesai. Iki šiol bandžiau jį vertinti per įsitikinimą, kad su Lenkija turime daug bendrų interesų. Mūsų kaimynės nusiteikimas saugumo, Kremliaus klausimais yra mums artimas.
Taip pat mačiau, kad Lenkijos opozicija kartais naudojo Europos parlamentą kaip įrankį kartais suduoti smūgį šalies valdantiesiems.
Tačiau po vakarykščio sprendimo atsirado daugiau nerimo. Manau, kad tai yra vienas rimčiausių įvykių, palietusių ES“, – kalbėjo europarlamentarė.
Pasak jos, Varšuvos laikysena Briuselio atžvilgiu gali sukelti problemų šalims, kurios ateityje sieks tapti Bendrijos narėmis.
„Tai gali turėti didelių pasekmių, ypač kai kalbame apie galimą tolesnę Bendrijos plėtrą.
Dalis vadinamųjų senųjų valstybių gali labiau susirūpinti, kad pakvietus daugiau narių į Bendriją, tokių konfliktų, nacionalistinio požiūrio į Europos Sąjungą, gali atsirasti daugiau.
Tačiau, kadangi Lenkijos visuomenė nėra euroskeptiška, tikiuosi, kad tai ne galutinis šios valstybės valdžios žodis ES“, – teigė R.Juknevičienė.
Europos Parlamento narė taip pat tvirtino, kad nerimo yra ir dėl kitų ES valstybių, visų pirma dėl Vengrijos.
„Iki šiol daugiau nerimo kėlė Vengrija. Tačiau Lenkija dabar tampa problemų kūrėja ir sukėlėja Europos Sąjungoje. Tokiu pavyzdžiu gali būti užkrėstos ir kitų šalių labiau į savo interesus orientuotos politinės jėgos“, – kalbėjo R.Juknevičienė.
Tiesa, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto nemano, kad Vengrija su V.Orbanu priešaky įsiveltų į didesnį ginčą su Bendrija.
„Orbanas yra labai pragmatiškas. Iš vienos pusės yra labiau kraštutinių pažiūrų nei Lenkijos valdžia, bet iš kitos – jeigu jis matys, kad jo ginčas su Bendrija bus susietas su Vengrijos biudžetu, įjungs stabdį ir ims derėtis“, – 15min sakė A.Pukšto.
Nubrauks finansavimą?
Už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni dar praėjusį praėjusį mėnesį perspėjo, kad ši Lenkijos teismo byla gali turėti „pasekmių“ atsigavimo po pandemijos lėšų išmokėjimui Lenkijai.
Europos Komisija, atsakinga už 750 mlrd. eurų ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo lėšų paskirstymą, dar nėra suteikusi leidimo skirti Lenkijai 23 mlrd. eurų išmokų ir suteikti 34 mlrd. eurų lengvatinių paskolų. Būtent tai gali tapti pagrindiniu svertu, siekiant pakeisti Varšuvos poziciją Briuselio atžvilgiu.
A.Pukšto mano, kad dėl finansavimo Lenkijai skyrimo Briuselis gali apsispręsti jau greitai.
„Sprendimai po Lenkijos Konstitucinio Tribunolo pareiškimo gali būti labai greiti. Abu jie bus, žinoma, finansiniai. Vieno jų galima sulaukti gana greitai. Kalbu apie EK dotacijas visoms šalims, skirtas kovai su koronaviruso pandemijos padariniais. Lenkijoje buvo jau patvirtinta programa, pavadinimu „Nauja tvarka“, skirta ekonomikos palaikymui ir skatinimui.
Antro EK sprendimo galime sulaukti pavasarį, kai bus svarstomos taip vadinamos įprastos dotacijos valstybėms iš ES biudžeto.
R.Juknevičienė: Jei nori pinigų, o laikytis taisyklių – ne, deja, teks suprasti, kad Europos Sąjunga nėra bankomatas.
Kalbant apie politinius sprendimus, pavyzdžiui Lenkijos balso panaikinimo Europos Tarybos, sunku pasakyti, kada tai galėtų būti, jei bus. Tai padaryti yra sudėtinga, nes dėl balso panaikinimo turi vienbalsiai nuspręsti visos Bendrijos valstybės“, – tikino politologas.
Tuo metu R.Juknevičienė įsitikinusi – Bendrijos narės, norėdamos gauti finansavimą, turi sutikti ir su bendromis žaidimo taisyklėmis.
„Seniai yra kalbama apie valstybes, kurios nori europinių pinigų, bet nenori laikytis bendrų principų, o juk į bendrą biudžetą daugiausia lėšų surenkama iš turtingesnių Europos valstybių.
Teisės viršenybės principas yra priimtas ir sutartas dalykas. Jei nori pinigų, o laikytis taisyklių – ne, deja, teks suprasti, kad Europos Sąjunga nėra bankomatas“, – sakė Europos parlamento narė.
