Pirmadienį jau buvo paskelbta, kad kai kuriuos smarkiai sužalotus palaikus bus galima atpažinti tik atlikus DNR tyrimus, sakė pareigūnai.
Tuo tarpu tyrėjai tragedijos vietoje ir toliau ieško žuvusiųjų kūnų dalių. Kaip pranešė naujienų portalas newsru.com, tragedijos teritorijoje teks atlikti ir kasinėjimus, nes gali būti, jog dalis kūnų dalių po tragedijos atsidūrė po žeme. Kaip skelbia naujienų agentūra „Ria Novosti“, ekspertai pirmadienį pasiruošę dar kartą kruopščiai ištirti visą teritoriją.
Nors iki šiol nebaigtas tyrimas, dėl ko įvyko ši katastrofa, ir Lenkijos tyrėjai su Rusijos ekspertais atlieka sudužusio lėktuvo juodųjų dėžių analizę, specialistai jau dabar teigia, kad visa kaltė tenka ekipažo nariams, kurie atsisakė skristi į kitus oro uostus – Minską, Vitebską arba net Maskvą, skelbia gzt.ru.
Lėktuvo pilotams dėl tiršto rūko ir blogo matomumo (lėktuvui leidžiantis matomumas siekė vos 100–150 metrų) buvo rekomenduojama leistis kituose oro uostuose, tačiau ekipažas nusprendė tūpti netoli Smolensko esančiame oro uoste. Lėktuvas trenkėsi į 8 metrų medį, nors tuo metu turėjo būti 60 metrų aukštyje. Anot Rusijos ekspertų, ekipažas net kelis kartus nepaklausė oro uosto skrydžių centro nurodymų – pagal nusistovėjusią tarptautinę praktiką galutinį sprendimą dėl tūpimo priima ekipažas, o karinių dispečerių nurodymai civiliams pilotams gali būti tik rekomendacinio pobūdžio.
Beje, prieš leidžiantis lėktuvui su Lenkijos prezidentu šiame oro uoste mėgino nutūpti ir karinis lėktuvas „Il-76“. Tačiau du kartus bandęs nusileisti pilotas nusprendė leistis kitame oro uoste – pabrėžiama, kad jis tokį sprendimą priėmė, nors puikiai pažinojo šį oro uostą.
Tuo tarpu naujienų agentūra „Ria Novosti“ skelbia, kad Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis likus pusvalandžiui iki tragedijos kalbėjosi su savo broliu Jaroslawu – paskambino šiam iš lėktuvo. Tai pasakojo Lenkijos partijos „Teisė ir teisingumas“ narys Adamas Bielanas.
