„Išpuolių prieš vyriausybės kompleksą liepos 22 dieną galėjo būti išvengta veiksmingu jau anksčiau įvestų saugumo priemonių taikymu“, – sakoma komisijos ataskaitoje, pateiktoje premjerui Jensui Stoltenbergui.
„Užpuolikas (Andersas Behringas Breivikas) galėjo būti sustabdytas anksčiau liepos 22-ąją“, – pridūrė tyrėjai.
„Pareigūnai nesugebėjo apsaugoti žmonių Utiojos saloje. Policija turėjo realią galimybę greičiau atlikti tą operaciją“, – nurodoma tyrėjų išvadose dėl antrojo ekstremisto išpuolio.
A.B.Breiviko ataka prasidėjo Osle, kuri jis susprogdino galingą bombą prie pagrindinės vyriausybės būstinės. Po sprogdinimo, užmušusio aštuonis žmones, jis nuvyko į Utiojos salą, kur nušovė dar 69 žmones, daugiausia – paauglius, iš kurių jauniausia auka buvo ką tik atšventusi 14-ąjį gimtadienį.
Ekstremistas, kuriam dabar – 33-eji, sakė, kad tas atakas įvykdė siekdamas apsaugoti savo šalį nuo „musulmonų invazijos“ ir kad Darbo partiją taikiniu pasirinko dėl jos imigracijos politikos ir paramos daugiakultūrei visuomenei.
Norvegijos policija susilaukė griežtos kritikos dėl to, kad per lėtai reagavo į įvykusią tragediją: nuo sprogdinimo Osle iki A.B.Breiviko suėmimo Utiojoje praėjo daugiau nei trys valandos, nors dvigubą išpuolį įvykdžiusio ekstremisto pavardė buvo jau žinoma Norvegijos saugumo tarnyboms.
Kol policija ieškojo transporto, kuriuo galėtų persikelti į už vos 600 metrų nuo kranto esančią Utiojos salą, A.B.Breivikas joje daugiau nei valandą šaudė žmones.
Savo daugiau nei 500 puslapių ataskaitoje 10-ies narių komisija kritikuoja patį faktą, kad dėl biurokratinio vilkinimo netoli vyriausybinio komplekso esančioje gatvėje eismas nebuvo uždarytas, kaip siūloma dar 2004 metais paruoštose rekomendacijose.
Tai leido A.B.Breivikui pastatyti nedidelį išnuomotą furgoną su maždaug 950 kg sprogmenų prie pat 17-os aukštų pastato, kuriame yra premjero kabinetas.
J.Stoltenbergas tą dieną dirbo savo oficialioje rezidencijoje, todėl per išpuolį nenukentėjo.
Teisininkės Alexandros Bech Gjoerv (Aleksandros Bek Jerv) vadovaujama komisija taip pat atkreipė dėmesį į netinkamą policijos darbą prieš žudynes Utiojos saloje ir jų metu, pavėluotą A.B.Breiviko ir jo automobilio aprašo paskelbimą, komunikacines problemas, nusižengimą numatytoms procedūroms ir neadekvačias priemones, kurių buvo imtasi.
Nuo pirmojo policijos patrulio atvykimo į paežerę ir tos akimirkos, kai pareigūnai išsilaipino ežere esančioje Utiojos saloje, praėjo 35 minutės.
Pasak A.Bech Gjoerv, „nepriimtina“, jog policijai prireikė tiek laiko reaguojant į išpuolį Utiojoje.
Du vietos policijos pareigūnai, kurie pirmieji atvyko prie ežero, turėjo daryti viską, kad patektų į salą – taip nurodyta policijos instrukcijose dėl veiksmų šaudymo atveju.
Tačiau jie pasiliko ant kranto teisindamiesi, kad negalėjo rasti valties, kuria būtų patekę į salą.
Pirmosios saloje išsilaipino elitinės policijos pajėgos „Delta“, įveikusios 40 km atstumą ir atvykusios iš Oslo, tačiau ir jos turėjo sunkumų.
Jų turėta perpildyta guminė valtis sugedo, todėl jiems teko skolintis pramoginius laivelius.
Norvegijos nacionalinis policijos komisaras įvertinęs policijos atsaką į šiuos išpuolius anksčiau jau atsiprašė už tai, kad pareigūnams nepavyko greičiau sustabdyti A.B.Breiviko ir dėl to žuvo žmonės.
Teroro išpuoliais apkaltinto A.B.Breiviko teismo procesas užtruko 10 savaičių ir baigėsi birželio pabaigoje. Nutartį teisėjai skelbs rugpjūčio 24 dieną.
„Išpuolių prieš vyriausybės kompleksą liepos 22 dieną galėjo būti išvengta veiksmingu jau anksčiau įvestų saugumo priemonių taikymu“, – sakoma komisijos ataskaitoje, pateiktoje premjerui Jensui Stoltenbergui.
„Užpuolikas (Andersas Behringas Breivikas) galėjo būti sustabdytas anksčiau liepos 22-ąją“, – pridūrė tyrėjai.
„Pareigūnai nesugebėjo apsaugoti žmonių Utiojos saloje. Policija turėjo realią galimybę greičiau atlikti tą operaciją“, – nurodoma tyrėjų išvadose dėl antrojo ekstremisto išpuolio.
A.B.Breiviko ataka prasidėjo Osle, kuri jis susprogdino galingą bombą prie pagrindinės vyriausybės būstinės. Po sprogdinimo, užmušusio aštuonis žmones, jis nuvyko į Utiojos salą, kur nušovė dar 69 žmones, daugiausia – paauglius, iš kurių jauniausia auka buvo ką tik atšventusi 14-ąjį gimtadienį.
Ekstremistas, kuriam dabar – 33-eji, sakė, kad tas atakas įvykdė siekdamas apsaugoti savo šalį nuo „musulmonų invazijos“ ir kad Darbo partiją taikiniu pasirinko dėl jos imigracijos politikos ir paramos daugiakultūrei visuomenei.
Norvegijos policija susilaukė griežtos kritikos dėl to, kad per lėtai reagavo į įvykusią tragediją: nuo sprogdinimo Osle iki A.B.Breiviko suėmimo Utiojoje praėjo daugiau nei trys valandos, nors dvigubą išpuolį įvykdžiusio ekatremisto pavardė buvo jau žinoma Norvegijos saugumo tarnyboms.
Kol policija ieškojo transporto, kuriuo galėtų persikelti į už vos 600 metrų nuo kranto esančią Utiojos salą, A.B.Breivikas joje daugiau nei valandą šaudė žmones.
