Anot straipsnio, remiantis Ukrainos gynybos ministerijai parengtu dokumentu, šalis galėtų greitai sukurti bazinį įrenginį iš plutonio, naudodama technologiją, panašią į 1945 m. ant Nagasakio numestos bombos „Storulis“ (angl. – Fat Man).
„Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos, įgyvendindamos Manhatano projektą, po 80 metų nebūtų sunki užduotis“, – teigiama dokumente.
Ten pat rašoma, kad neturėdama laiko pastatyti ir eksploatuoti didelių įrengimų, reikalingų uranui sodrinti, karo metu Ukraina turėtų panaudoti plutonį, išgautą iš panaudotų kuro strypų, išimtų iš Ukrainos branduolinių reaktorių.
Ukraina vis dar kontroliuoja devynis veikiančius reaktorius ir turi nemažai branduolinės patirties, nors 1996 m. atsisakė trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo.
„Ukrainos turimo reaktorių plutonio svoris gali siekti septynias tonas. Norint sukurti didelį branduolinių ginklų arsenalą, reikėtų daug mažiau medžiagos. Medžiagos kiekio pakanka šimtams kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siektų kelias kilotonas“, – rašoma dokumente.
Dokumente daroma išvada, kad tokios bombos galingumas sudarytų maždaug dešimtadalį „Fat Man“ bombos galingumo.
„To užtektų sunaikinti visą Rusijos oro pajėgų bazę arba sutelktus karinius, pramoninius ar logistikos objektus. Tiksli branduolinio užtaiso galia būtų nenuspėjama, nes būtų naudojami skirtingi plutonio izotopai“, – teigia ataskaitos autorius Oleksijus Jižakas.
Jis yra Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto, valstybinio mokslinių tyrimų centro, kuris veikia kaip prezidento administracijos ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos patariamoji institucija, skyriaus vadovas.
Ketvirtadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychijus paneigė „The Times“ publikaciją, pabrėždamas, kad jo šalis laikosi Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
„Mes neturime, nekuriame ir neketiname kurti branduolinių ginklų. Ukraina glaudžiai bendradarbiauja su TATENA ir visiškai skaidriai vykdo jos stebėseną, kuri neleidžia naudoti branduolinių medžiagų kariniams tikslams“, – sakė jis.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala 15min sakė manantis, kad tokios kalbos parodo, jog situacija nėra palanki Ukrainai. Pastaruosius kelerius metus Kyjivas akcentavo narystės NATO siekį ir intensyviai dėjo pastangas, kad gautų saugumo garantijas, kad tai iš esmės atstotų bet kokias intencijas patiems įgyti branduolinį ginklą.
