Taikiniu gali tapti bet kuris Europos miestas
Akivaizdu, kad bet kuri Europos valstybė, bet kuris miestas gali tapti teroristų taikiniu, o „Islamo valstybės“ atakų suintensyvėjimas apskritai labai stipriai stebimas jau nuo praėjusių metų pabaigos ir dabar, LRT RADIJUI sako Mykolo Romerio universiteto dėstytoja Rima Urbonaitė.
Jos nuomone, panašu, kad suaktyvėjimas susijęs ir su tuo, kad „Islamo valstybės“ pozicijos vis labiau silpnėja: „Nuo 2014 m. „Islamo valstybė“ neteko 57 proc. savo teritorijos ir 73 proc. tuo metu turėtos (12 mln.) populiacijos. Dėl to situacija, blogėjanti Sirijoje ir Irake, duoda tam tikrą spaudimą ir Europai. Be to, apie 6 tūkst. europiečių buvo ir turėjo ryšių Sirijoje bei Irake. Taigi visa tai grįžta.“
Kita vertus, pastebi politologė, labai efektyvi „Islamo valstybės“ propagandos mašina. „Ekspertai vis labiau dėmesį kreipia į tokius dalykus, kaip socialiniai tinklai. Vien 2015 m. „Twiteryje“ buvo fiksuojama apie 40 tūkst. paskyrų. Tai didžiuliai mastai, kurie persikelia į virtualiąją erdvę ir turi labai stiprų efektą“, – kalba R.Urbonaitė.
Akivaizdu, pabrėžia R.Urbonaitė, kad su „Islamo valstybe“ turime rimtų problemų, bet, net ir jas išsprendus, iki galo problema nebus sutvarkyta: „Kai kas nuogąstauja, kad „DAESH“ kovotojai gali pereiti į „Jabhat al-nusra“ – organizaciją, kuri irgi gali išaugti į labai rimtą darinį. Be to, pačios „Islamo valstybės“ ambicijos turėti Islamo kalifatą irgi niekur nedingsta, nors ji ir gali eiti į pogrindį.“
Reakcija į vakarietišką globalizaciją
Su pasigirstančiomis nuomonėmis, kad Vakarų kova su terorizmu nepasiteisino, sutikti negalima – juk daugiau kaip pusė planuotų teroro išpuolių buvo sustabdyta, mano saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius. O šie išpuoliai, jo teigimu, yra tam tikro identiteto reakcija į vakarietišką globalizaciją.
„Gerai prisimenu šnekas, kad, kai nuvers Sadamą Huseiną, labai greitai Irake bus demokratija. Ar išėjo iš to kas? Neišėjo. Negalima demokratijos atnešti ten, kur identitetas, pati savastis tos demokratijos nelabai pripažįsta. Arba tempas mūsų per greitas diegti demokratiją“, – kalba I.Stankovičius.
Nežmoniška, pabrėžia ekspertas, tokiais būdais, kokių imasi teroristai, rodyti nepasitenkinimą, bet, kai spaudžiama jėga (ekonomine, karine, politine) ir tave norima paversti kitokiu, gimsta reakcija.
„Mes savo visuomenėse turime radikalių žmonių, kurie nepatenkinti trūkumais ir bėdomis ir mūsų demokratijose. Kadangi demokratija – gyvas procesas, valstybė – gyvas organizmas, visada bus tam tikras lygis neteisybės, bus nepatenkintų. Bet „Islamo valstybės“ propaganda ir žudynių įvilkimas į tam tikrą prasmę – tai pavojinga“, – pabrėžia I.Stankovičius.
Be to, pastebi jis, gali būti, kad per paskutinį išpuolį tarsi norėta parodyti, kad gali būti panaudoti bet kokie būdai: ir sprogmenys, ir mašinos, ir peiliai rankose. O visa tai visuomenėje sukelia įtampą, Vakarų visuomenės žmogus niekur negali jaustis saugus.
„Tik ne visai sutikčiau, kad bet kuris Europos miestas gali būti atakuotas. Teoriškai taip, bet atakuojama ten, kur sukurta terpė. Žiūrėkite, kas yra Londone, kokia ten daugiakultūrė aplinka ir tolerancija... Ar gali būti tolerancija netolerancijai? Kiek galima turėti tolerancijos netolerancijai?“ – svarsto I.Stankovičius.
Jei nebejaučiame ribų ir žmogaus laisves suprantame truputį hipertrofuotai, mano saugumo ekspertas, labai nesunkiai privažiuojame iki tokių reiškinių, kad kažkas jaučiasi laisvas ginti savo savastį ir tokiais būdais.
