Į atsargą išėjęs brigados generolas Kevinas Ryanas priminė, kad nerimą keliančių prognozių akivaizdoje Rusija padidino savo išlaidas gynybai iki 140 mlrd. dolerių.
„Šie pokyčiai neturi jokios prasmės, jei jie nukreipti tik prieš dabartinį priešą – Ukrainą, šalį, kurioje gyvena trečdalis Rusijos gyventojų ir kuri vos laikosi ant kojų. Šie pokyčiai prasmingi tik tuo atveju, jei Rusija ruošiasi karui su didesniu priešininku, pavyzdžiui, NATO“, – pažymėjo K.Ryanas.
Pirmasis etapas: kibernetinis karas ir raketų smūgiai
Ekspertų nuomone, galimas Rusijos ir NATO karas prasidės nuo plataus masto kibernetinių atakų ir raketinių smūgių taikiniams Rytų Europoje ir už jos ribų. Tikėtina, kad Rusija gali bandyti sutrikdyti palydovinį ryšį Europoje.
„Rusija nedvejodama panaudos šimtus tolimojo nuotolio tiksliai valdomų raketų prieš civilius taikinius visoje Europoje“, – sakė buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas, kurį cituoja „Daily Mail“.
Jis taip pat pridūrė, kad rusams „nerūpi šių karo nusikaltimų pasekmės“. Jūrų uostams, oro uostams ir transporto mazgams gresia pavojus, jau nekalbant apie karinius štabus ir aerodromus.
Antrasis etapas: invazija sausuma, jūra ir oru
Po raketų smūgių ir kibernetinių atakų greičiausiai seks invazija sausuma, jūra ir oru, rašoma straipsnyje.
Ekspertai mano, kad ji gali prasidėti Suvalkų koridoriuje tarp Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado anklavo, kuris priklauso Rusijai.
„Jei koridoriaus užėmimas bus sėkmingas, rusai invaziją išplės į vieną iš Baltijos šalių – Lietuvą, Estiją arba Lenkiją. Tolesnė įvykių eiga ir invazijos pažanga priklausys nuo pirminio NATO atsako“, – pažymi „Daily Mail“.
B.Hodgesas nurodė, kad delsimas ir nesugebėjimas įvykdyti 5-ojo straipsnio įsipareigojimų ginti valstybes nares sužlugdytų Aljansą.
„Tai būtų didžiulis smūgis NATO, jei nepadarytume to, ką sakėme, kad padarysime“, – pabrėžė generolas.
Tikėtina, kad vėliau Rusijos karinis jūrų laivynas siektų perimti Šiaurės jūrų kelio, labiausiai prieinamo Arkties laivybos kelio, kuris galėtų tapti nauju tarptautinės prekybos greitkeliu, kontrolę, o tai būtų pražūtinga NATO šalims ekonominiu ir saugumo požiūriu.
Į karą įsitraukę sąjungininkai
Pasak ekspertų modeliuojamo scenarijaus, Iranas, Kinija ir Šiaurės Korėja galėtų stoti Rusijos pusėn. O, pavyzdžiui, Kinija galėtų pasinaudoti Rusijos ir NATO karu ir potencialiai įsiveržti į Taivaną, tačiau mažai tikėtina, kad ji keltų tiesioginę grėsmę Europai.
Savo ruožtu Iranas galėtų tiesiogiai dalyvauti konflikte su NATO Rusijos pusėje. Tuo tarpu Šiaurės Korėja galėtų griebtis branduolinių ginklų, „Daily Mail“ žurnalistams sakė RAND analitinio centro tyrėjas Bruce'as Bennettas, arba „tiesiogiai grasinti Jungtinėms Valstijoms branduolinių ginklų panaudojimu“.
Kaip išvengti šio karo
Analitikai įsitikinę, kad Rusiją galima sulaikyti nuo karo su NATO. B.Hodgesas pažymėjo, kad sumodeliuotas scenarijus nėra neišvengiamas, tačiau „turime aiškiai suvokti grėsmę“.
„Geriausias būdas užkirsti kelią Rusijai pulti NATO – padėti Ukrainai nugalėti Rusiją dabar“, – nurodė jis.
Generolo nuomone, visavertis karas gali kilti tik tuo atveju, jei Rusija pajus, kad NATO nėra pasirengusi ar pakankamai vieninga jai pasipriešinti.
Brigados generolas K.Ryanas mano, kad turėtume ruoštis karui, kad jo išvengtume: „Jei nesiruošiate, galite jį prisišaukti“.
Pasaulinės rizikos analizės bendrovės „Sibylline“ vyriausiasis analitikas Europai ir Eurazijai Aleksanderis Lordas pažymėjo, kad „Branduolinis atgrasymas išlieka strategijų, kuriomis siekiama užkirsti kelią plataus masto karui tarp Rusijos ir NATO, pagrindas.“
Pastaruoju metu šia tema kalbėjo ir NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris, kuris praeitą savaitę pareiškė, kad Aljanso šalys turi ruoštis karui su Rusija. Panašus pareiškimas anksčiau buvo padarytas Švedijoje.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius taip pat mano, kad karas su Rusija yra įmanomas. Pasak jo, tai gali įvykti po penkerių-aštuonerių metų.
