Čekų tiriamosios žiniasklaidos laikraštis „Respekt“ balandžio paskelbė, kad vienas Rusijos pilietis su diplomatiniu pasu atvyko į Prahą ir atsivežė itin nuodingo ricino.
Esą jis turėjo nunuodyti tris čekų pareigūnus, įskaitant Prahos merą Zdeneką Hribą. Pastarasis ėmėsi veiksmų, kurie įpykdė Maskvą: aikštę šalia Rusijos ambasados Prahoje pervadino nužudyto Kremliaus kritiko Boriso Nemcovo vardu, neseniai mieste buvo nuversta prieštaringo sovietų generolo Ivano Konevo skulptūra.
I.Konevas Rusijoje laikomas didvyriu, bet daug čekų jį mato kaip sovietų laikų priespaudos simbolį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Atkaklusis Prahos meras priešinasi Kinijos ekonominiam šantažui: ar Z.Hribas – pavyzdys visam regionui?
„Respekt“ rašo, kad minimo Rusijos piliečio, galimai ketinusio nunuodyti čekų pareigūnus, bagažas nebuvo patikrintas, nes patikros išvengti leidžia diplomatinis protokolas.
Pasak laikraščio, atvykęs įtariamas žvalgybos agentas buvo nugabentas į Rusijos ambasados kompleksą Prahoje.
Kitas įvardijamas Rusijos taikinys, vieno Prahos rajono meras Ondrejus Kolaras teigė buvęs pareigūnų informuotas, rusai buvo pasiųsti „likviduoti“ jį ir dar du asmenis.
Prahos meras Z.Hribas nepriklausomam rusų radijui „Echo Moskvy“ sakė, kad Čekijos policija suteikė jam apsaugą, tačiau nepatvirtino informacijos apie planuotą pasikėsinimą.
Kremlius tokius kaltinimus griežtai paneigė.
Pasikėsinimas – įmanomas?
Tačiau Vakarų žvalgybos ekspertai mano, kad tariamas planas nužudyti čekų pareigūnus – įmanomas, praneša „Laisvosios Europos radijas“ (RL/RFE).
Saugumo ekspertas ir buvęs Nacionalinės saugumo tarnybos analitikas bei kontržvalgybos pareigūnas Johnas Schindleris teigė, kad ricino skandalas reikštų pavojingą Rusijos prezidento Vladimiro Putino šnipinėjimo Vakaruose eskalaciją.
„Rusijos žvalgybos tarnybos jaučiasi saugios labai agresyviai veikdamos Prahoje. Aš pats susidūriau su šiurkščiu elgesiu, tačiau ricino dalykas yra beprotiškas net Kremliui. Putinas nusimetė pirštines“, – RL/RFE sakė J.Schindleris.
Pasak jo, 2006 metais V.Putinas pradėjo „šnipų karą“ prieš NATO ir Europos Sąjungą (ES), palaipsniui didindamas šnipinėjimo operacijų užsienyje skaičių.
„Dabar Rusijos šnipų grupės NATO šalyse yra didesnės nei blogiausiais Šaltojo karo laikais, o Prahoje jų turbūt daugiau nei bet kur kitus Vakaruose“, – J.Schindleris 2017 metais rašė portale „The Observer“.
Čekijos kontržvalgybos tarnyba (BIS) ne vienerius mėnesius savo ataskaitose įspėjo apie Rusijos šnipų keliamą grėsmę. Pasak BIS, Čekijos teritorijoje veikia Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, Karinės žvalgybos tarnyba (GRU), Federalinės saugumo tarnybos (FSB) departamentai.
Anot BIS ir kitų saugumo ekspertų, Rusijos ambasada Prahoje, kurioje dirba apie 140 žmonių, yra šnipinėjimo avilys. 2019-ųjų lapkritį paviešintoje BIS ataskaitoje rašoma, kad ilgalaikė saugumo problema išlieka pernelyg didelė Rusijos diplomatinė misija Čekijoje.
Analitikas iš tyrimų centro „European Values Center for Security Policy“ Davidas Stulikas teigė, kad Rusija šnipinėjimą vykdo pasinaudodama diplomatine priedanga.
„Jie pamina mūsų institucijas, renka informaciją ir verčia Čekiją de facto Rusijos žvalgybos baze Šengeno erdvėje“, – RL/RFE sakė D.Stulikas.
Paskutinį kartą Čekija Rusijos diplomatus iš šalies išsiuntė 2018 metais – po to, kai Anglijos Solsberio mieste nervus paralyžiuojančia medžiaga buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis ir dukra. Tuomet išsiųsti trys Rusijos ambasados darbuotojai.
Trūksta politinės valios
Tyrimų centro „European Values Center for Security Policy“ vadovas Jakubas Janda sakė abejojantis, kad Čekijoje atsiras politinės valios imtis drastiškų priemonių prieš rusų šnipus.
„Galėtumėme išsiųsti praktiškai visus Čekijos esančius diplomatus ir žvalgybininkus, o tai į Maskva atsakytų. Taip sunaikintumėme didžiąją dalį rusų šnipų tinklų Čekijoje – tai pagrindinis tokio žingsnio tikslas. Tačiau tam reikia politinės drąsos iš vyriausybės, kuri šiandien priklauso nuo Rusijos per prezidentą ir komunistus“, – RL/RFE sakė J.Janda.
Čekijos prezidentas Milošas Zemanas palaiko glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis yra išreiškęs abejonių sankcijomis Rusijai dėl konflikto Rytų Ukrainoje ir Krymo aneksijos.
Savo ruožtu J.Schindleris teigė, kad ricino skandalas gali pažadinti Čekijos politinius lyderius. Esą BIS dirba prieš kylančias grėsmes, tačiau M.Zemanas „nėra entuziastingai nusiteikęs“ pasipriešinti Kremliui.
„Ricino incidentas yra toks akiplėšiškas kaip „Novičiok“ ataka JK, galime tikėtis pokyčių. Galbūt“, – sakė J.Schindleris.
„Greičiausiai fantazija“
Tiesa, su Rusijos tyrėjas Markas Galeotti istoriją apie planus nužudyti čekų pareigūnus vadina „greičiausiai fantazija“. Esą paskutinį kartą Kremlius oponentų nuodijimui riciną naudojo 1981 metais.
„Jis – ypač mirtinas, tačiau pakankamai lengvai identifikuojamas kūne“, – rašo analitikas „The Moscow Times“ publikuotame komentare.
Pasak M.Galeotti, Rusija ir Čekija diplomato atvykimo laikotarpiu jau buvo uždariusios sienas, oro uostus pasiekia ir palieka tik keli skrydžiai, todėl žudiko atvykimas būtų labai aiškiai matomas.
M.Galeotti „The Moscow Times“ rašo, kad tokiai operacijai atlikti reikia kelių žmonių, o karantino sąlygomis juos būtų lengva identifikuoti. Be to, toks žingsnis būtų didelė eskalacija.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu užsienio valstybėse buvo žudomi ne Rusijos „priešai“, o, V.Putino žodžiais tariant, „išdavikai“, kadaise prisiekę ištikimybę Rusijos valstybei. Tarp jų – S.Skripalis, Aleksandras Litvinenka, neseniai Berlyne nužudytas kartvelas Zelimchanas Changošvilis.