Joe Bideno pergalė JAV prezidento rinkimuose paskatino palestiniečių prezidentą ir judėjimo „Fatah“ vadovą Mahmudą Abbasą surengti „rimtas“ derybas su „Hamas“, sakė palestiniečių analitikas Ashrafas Abu al Houlas.
M.Abbaso vadovaujama palestiniečių savivalda nutraukė ryšius su J.Bideno pirmtako Donaldo Trumpo administracija, apkaltinusi ją ją akivaizdžiu šališkumu Izraeliui. M.Abbasas nori atnaujinti palestiniečių institucijų legitimumą, jam vėl pradedant bendradarbiauti su Vašingtonu, sakė ekspertas.
M.Abbasas, kurio judėjimas „Fatah“ kontroliuoja Palestinos autonomiją Izraelio okupuotame Vakarų Krante, sausį paskelbė pirmųjų po 15 metų pertraukos palestiniečių rinkimų datas.
Islamistų judėjimas „Hamas“ netikėtai iškovojo triuškinamą persvarą per pastaruosius palestiniečių parlamento rinkimus 2006-aisiais.
„Fatah“ atsisakius pripažinti rezultatus 2007 metais tarp abiejų pagrindinių palestiniečių politinių jėgų kilo kruvini susirėmimai, o „Hamas“ galiausiai perėmė Gazos Ruožo kontrolę. Tais pat metais Izraelis pradėjo vykdyti šio tankiai apgyvendinto palestiniečių anklavo blokadą.
Šią savaitę Kaire surengto susitikimo metu „Fatah“ ir „Hamas“ sudarė dėl pagrindinių gegužės 22 dieną vyksiančių parlamento ir liepos 31-osios prezidento rinkimų taisyklių, kad būtų išvengta porinkiminio chaoso pasikartojimo.
Pagal susitarimą turi būti įsteigtas „rinkimų teismas“ su išimtine jurisdikcija spręsti visus su rinkimų procesu susijusius klausimus. Šis teismas taip pat nagrinėtų visas su rinkimais susijusias bylas.
Tarptautinė bendrija nesiims pastangų vėl susodinti Izraelį ir palestiniečius prie derybų stalo, „kol nepamatys, kad palestiniečiai vieningi“, sakė A.Abu al Houlas ir pridūrė, kad Jordanija ir Egiptas ypač skatino „Fatah“ ir „Hamas“ derybas.
Anot A.Abu al Houlo, Izraelio ir keturių arabų valstybių – Jungtinių Arabų Emyratų, Bahreino, Maroko ir Sudarno – pasirašyti susitarimai dėl santykių normalizavimo buvo dar viena priežastis, paskatinusi besivaržančias palestiniečių stovyklas imti kalbėti vienu balsu.
Tarpininkaujant D.Trumpui pasirašytos sutartys, vadinamos Abraomo susitarimais, sulaužė dešimtmečius gyvavusį Arabų Lygos konsensusą neužmegzti ryšių su žydų valstybe, kol neišspręstas Izraelio ir palestiniečių konfliktas.
Prisijungimas prie PIO?
Judėjimui „Hamas“, kurį Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą, būsimi rinkimai suteiks galimybę integruotis į Palestinos išsivadavimo organizaciją (PIO), visuotinai pripažįstamą pagrindine palestiniečių tautos atstove.
„Hamas“ nori būti tarptautiniu mastu pripažįstama organizacija PIO sudėtyje ir Palestinos administracijos partneriu, nes tik vienybė leis atsilaikyti prieš izraeliečius“, – sakė vienas anonimiškai kalbėjęs „Hamas“ aukšto rango pareigūnas.
Idėjų kalvei „Arabų pažangos centras“ vadovaujantis Mohamedas Masharqa sakė, kad rinkimai yra vienintelis pasirinkimas „Hamas“, jeigu judėjimas nori atsikratyti teroristinės organizacijos etiketės.
Londone dirbantis palestiniečių reikalų ekspertas Abdel Salamas Aqalas pritarė nuomonei, kad tiek „Hamas“, tiek „Fatah“ nori naujais rinkimais atnaujinti savo patikimumą.
Tačiau šie rinkimai „visgi pagimdys dvigalvį slibiną, kurio viena galva bus Ramaloje [Vakarų Krante], o kita – Gazoje“, sakė jis.
Susipriešinimas tęsis?
A.S.Aqalas pridūrė, kad be susitaikymo su „Hamas“, M.Abbaso judėjimui „Fatah“ taip pat reikia spręsti savo vidaus nesutarimus.
M.Abbasas daugelį metų nesutaria su buvusiu Gazos saugumo vadovu Mohammedu Dahlanu, šiuo metu gyvenančiu Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Vakarų Krante daugelio vadinamas „išdaviku“, M.Dahlanas, palaikantis gerus ryšius su įtakingais tarptautiniais veikėjais ir vis dar populiarus tarp palestiniečių išeivių bei gimtosios Gazos gyventojų, gali atlikti svarbų vaidmenį būsimuose rinkimuose.
Palestiniečių reikalų ekspertai ieško užuominų apie galimus naujus aljansus prieš rinkimus.
Minimi įvairūs scenarijai, įskaitant galimą bendrą „Fatah“ ir „Hamas“ kandidatų sąrašą. Taip pat neatmetama, kad M.Abbasui iššūkį galėtų mesti į bendrą frakciją susibūrę „Fatah“ nariai. Šiai frakcijai galėtų priklausyti ir Marwanas Barghouti.
M.Barghouti, neretai savo šalininkų vadinamas „palestiniečių Mandela“, atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę Izraelio kalėjime už virtinę nuosprendžių dėl terorizmo.
Palestiniečių administracijos aukšto rango pareigūnas ir „Fatah“ Centro komiteto narys Husseinas Al Sheikhas pranešė ketvirtadienį aplankęs M.Barghouti kalėjime ir, be kitų dalykų, aptaręs su juo pasirengimą rinkimams.
Islamo universiteto Gazoje politologas Hossamas al Dajani sakė, jog labiausiai tikėtinas scenarijus yra aljansas tarp M.Abbasui lojalių „Fatah“ narių ir „Hamas“. Anot jo, tokiu atveju „Fatah“ būtų atsakingas už palestiniečių užsienio politiką, o „Hamas“ toliau kontroliuotų paslaugų teikimą Gazos Ruože.