Naujajam koronavirusui toliau plintant po pasaulį, įvairių šalių vyriausybės ir mokslininkai ruošiasi mėnesius truksiančiai apsiausčiai, o ne greitai pergalei.
Mat precedento neturintys suvaržymai ir socialinės distancijos kampanijos visur – nuo Niujorko ir San Fransisko iki Milano, Paryžiaus bei Vilniaus – viruso plitimą beveik neabejotinai tik sulėtins, o ne sustabdys, sako visuomenės sveikatos ekspertai.
Juk, pavyzdžiui, Singapūras ir Honkongas jau mato, kad pasaulyje išliaupsinti sprendimai gali dužti į šipulius, kai tik ateina naujos infekcijos bangos.
Aiškaus recepto nėra
Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais sprendimų priėmėjai visame pasaulyje turės mąstyti apie kaip reta aštrią problemą.
Juk būtina klausti, kada jau bus saugu atlaisvinti pavadėlį ir apskritai kiek jį atlaisvinti galima, jei nenorime, kad virusas vėl imtų plisti dideliu greičiu. Galiausiai kokiam ekonominiam skausmui pasiruošusios šalys?
Uždarymas Europoje žengia į antrą, trečią, ketvirtą, kai kuriais atvejais – ir į penktą savaitę. Natūralu, kad sprendimų priėmėjams didėja spaudimas – nepatenkinti, išsigandę piliečiai nori bent apytiksliai žinoti, kada nepaprastosios priemonės ar bent dalis jų nustos galioti.
Tačiau paprasto atsakymo nėra – dar ir dėl to, kad nesutariama, ką socialinės distancijos laikymosi strategijomis siekiama pasiekti ir kas laukia tada.
„Negaliu išrašyti statistinio recepto, kada bus galima žmonėms laisvai palikti savo namus, – pripažino Vokietijos vyriausybinio Roberto Kocho instituto, atsakingo už protrūkio stebėjimą ir bandymą jį suvaldyti, vadovas Lotharas Wieleris. – Situaciją vertiname kiekvieną dieną.“
Nesutariama, ką socialinės distancijos laikymosi strategijomis siekiama pasiekti ir kas laukia tada.
ES lyderiai ketvirtadienį renkasi į videokonferenciją. Manoma, kad Europos Vadovų Taryba paskelbs apie „išėjimo strategiją“.
Tokio virtualaus viršūnių susitikimo pareiškimo juodraštyje teigiama: „Turėtume pradėti ruošti priemones sugrįžimui prie normalaus mūsų visuomenių funkcionavimo.“
Ar suvaržymai ką nors pakeis?
Briuselyje dėl pareiškimo sutariama. Bet skirtingų šalių ekspertai įspėja, kad apie suvaržymų nutraukimą kalbėti gerokai per anksti – negana to, apribojimus greičiausiai reikės pratęsti.
Jei, kaip sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pasaulis „kariauja“ su koronavirusu, vyriausybės savo armijų laiku nemobilizavo laiku – infekcija jau buvo peržengusi daugybę sienų.
Socialinio izoliavimo priemonės, kaip mano ekspertai, tik lėtina pandemiją. Tačiau akivaizdu, kad koronavirusą eliminuoti – ar net suvaržyti jo veiksmų laisvę – jau vėlu. O tai reiškia, kad galutinis tikslas net neaiškus.
Trumpuoju laikotarpiu valstybių uždarymų funkcija paprasta. Duomenys iš Azijos, įskaitant Singapūrą, rodo, kad suvaržymai yra efektyvus būdas sulėtinti infekcijos plitimą ir neleisti ligoninės bei visoms sveikatos apsaugos sistemoms užsikimšti.
Tačiau jei naujasis virusas apsigyvens tarp žmonių ilgam laikui (kaip, beje, jau padarė ir krūva kitų koronavirusas), kaip ir kada pareigūnai priims sprendimą leisti žmonėms ir verslams nevaržomai dirbti?
Ch.Drostenas: negalime vis labiau griežtinti suvaržymų nežinodami, ar tai išvis ką nors pakeis.
Vokietis virusologas Christianas Drostenas, sukūręs koronaviruso testą ir dalinantis vyriausybei patarimus dėl protrūkio suvaldymo, teigia, kad politikai sprendimus šiuo metu priima nesiremdami tikrais duomenimis.
„Karantinus, mokyklų uždarymus politikai skelbia kliaudamiesi instinktais ir įspūdžiais. Tikrų, patikimų duomenų galima laukti tik po kelių savaičių, bet epidemiologai skuba rinkti informaciją, kad pareigūnai galėtų iki Velykų priimti argumentuotus sprendimus.
Negalime vis labiau griežtinti suvaržymų nežinodami, ar tai išvis ką nors pakeis“, – teigė Ch.Drostenas.
Svarbi situacija ligoninėse
Praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad protrūkio suvaldymui prireiks maždaug 12 savaičių.
Nors kritikai iškart ėmė plyšauti, kad reikės daugiau laiko, pirmadienį, paskelbdamas apie griežtus suvaržymus, B.Johnsonas pasitaisė kaip tik į kitą pusę. Jis pareiškė, kad vyriausybė po trijų savaičių peržiūrės taikomas priemones ir jas „atlaisvins, jei įrodymai paliudys, kad galima“.
Paklaustas, kaip vyriausybė žada suprasti, kad pastangos duoda vaisių, kitas vyriausybės atstovas Michaelas Gove'as teigė: „Tikslas – sulėtinti infekcijos plitimą, kad sumažintume spaudimą Nacionalinei sveikatos tarnybai.“
Prancūzijoje patariamasis 11 mokslininkų komitetas naujoje ataskaitoje ką tik rekomendavo mažiausiai šešias savaites taikyti socialinės distancijos laikymosi priemones.
Komitetas pabrėžė, kad taikomų priemonių neįmanoma įvertinti nepraėjus mažiausiai trims savaitėms. O sprendimas, ar grįžti prie normalaus gyvenimo, esą turėtų būti grindžiamas situacija ligoninėse – ar jos sugeba susitvarkyti su pacientais?
Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pareiškė, kad šalį bus galima atidaryti, kai infekcijos atvejų skaičius ims dvigubai didėti per ne trumpesnį nei 14 dienų laikotarpį.
„Bet šiuo atveju reikalingi duomenys iš ligoninių, o juos rinkti sunku, nes ligoninės perpildytos“, – rašoma ataskaitoje.
„Mes suvaržymus galėsime nutraukti tik tada, kai tai leis epidemijos kreivė“, – antradienį įspėjo Prancūzijos sveikatos apsaugos ministras Olivier Veranas.
Konkretų kriterijų, regis, turi nusimačiusi tik Austrijos vyriausybė. Šalies kancleris Sebastianas Kurzas pareiškė, kad šalį bus galima atidaryti, kai infekcijos atvejų skaičius ims dvigubai didėti per ne trumpesnį nei 14 dienų laikotarpį.
„Tačiau mums reikės surasti būdus užtikrinti, kad situacija vėl neims blogėti mums užkuriant visuomenės gyvenimo variklį“, – pridūrė S.Kurzas.
Neatsakyti klausimai
Vėlgi, neaiškumų dar daug todėl, kad politikai ir su jais dirbantys mokslininkai dar laukia daugiau informacijos apie naująjį koronavirusą. Ar infekcija pasitrauks atšilus orams – kaip gripas? Ar virusas mutuoja? Kiek laikosi imunitetas jau persirgusiems žmonėms?
Pekino skelbiamais duomenimis aklai tikėti negalima – Kinija praėjusių metų pabaigoje slapukavo ir neteikė išsamios informacijos apie naująjį koronavirusą.
Yra ir daugiau klausimų. Ar kolektyvinis, bandos imunitetas virusu persirgus pakankamam kiekiui žmonių įmanomas? Ar yra vaistų? Kaip greitai įmanoma sukurti vakcinas ir ar jos apskritai veiks?
Protrūkio epicentro Kinijoje – Uhano miesto – patirtis gali būti naudinga. Šis 11 mln. gyventojų turintis didmiestis buvo užrakintas 11 savaičių, bet balandžio 8 dieną bus atidarytas.
Žinoma, pasaulis atidžiai stebės situaciją – juk virusas gali sugrįžti. Dar svarbu ir tai, kad Pekino skelbiamais duomenimis aklai tikėti negalima – Kinija praėjusių metų pabaigoje slapukavo ir neteikė išsamios informacijos apie naująjį koronavirusą.
Kai kurie ekspertai savo ruožtu jau bando įsivaizduoti, kaip atrodys grįžtamasis laikotarpis. Manoma, kad daugelis vyriausybių, jau atlaisvinusių suvaržymus, įsiklausys į Pasaulio sveikatos rekomendacijas vykdyti kuo daugiau tikrinimų.
Be to, tikimasi, kad niekur nedings ir raginimai izoliuotis, tik vėliau jie jau bus skirti konkrečiai pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – pavyzdžiui, senoliams ir sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Trečiadienį grupė Italijos ekonomistų pasiūlė suvaldžius protrūkį pamažu pradėti grąžinti 40 metų nesulaukusius piliečius į darbą. Jų teigimu, turi būti atnaujinta svarbiausių pramonės sričių veikla.
Naujų testų skuba įsigyti daugybė valstybių, įskaitant Lietuvą, į kurią iš Kinijos ketvirtadienį išskrido 300 tūkst. reagentų. Britai atidarys naują laboratoriją prie Londono ir įsigijo net 3,5 mln. testų.
Tiesa, yra šalių, kurios sprendimus grindžia ne epidemiologinėmis studijomis, o politika. Pavyzdžiui, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis antradienį, paskelbdamas apie naujus suvaržymus, patikino, kad tikslas – atsidaryti po Velykų atostogų.
Priežastis gana paprasta – valdantieji konservatoriai mato, kad dabartinis prezidentas Andrzejus Duda kaip tik šiuo metu yra užtektinai populiarus, o jau gegužės 10-ąją – nauji rinkimai. Jų nukelti neplanuojama.
Europoje tikrai daug kas, visai kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, norėtų, kad Velykas jau būtų galima švęsti laisvai – ekonominės prognozės gąsdina.
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad optimizmui pagrindo daug nėra. Britų parlamentarų paklaustas, kaip sustabdyti viruso protrūkį, Neilas Fergusonas, infekcinių ligų ekspertas Londono imperiniame koledže, atsakė: „Akivaizdu, kad didžiausia viltis – vakcina.“
O iki vakcinos teks palaukti dar metus – geriausiu atveju.
-
Kodėl svarbu veikti kuo greičiau: miestelis Italijoje užsirakino anksti ir dabar sėkmingai veja koronavirusą
-
Tikrinimai dėl koronaviruso pasaulyje: kodėl neatliekama pakankamai tyrimų?
-
JAV epidemiologas užuodžia fiasko: pasaulis izoliuojasi, nors duomenų apie koronavirusą trūksta
-
Švedija žengia kitokiu keliu: koronavirusui pradėjus plisti šalies viduje masinio tikrinimo atsisakoma
-
Lietuvės įspūdžiai: Norvegijoje suvaržymai švelnesni, ekspertai džiaugiasi sėkminga kova su virusu
-
S.Skvernelis: per 300 tūkst. reagentų Lietuvą pasieks jau ketvirtadienį
