Branduolinių ginklų rūšys
- Taktinis branduolinis ginklas yra mažesnio galingumo, paprastai iki 100 kilotonų. Jie skirti panaudoti mūšio lauke.
- Strateginis branduolinis ginklas yra galingesnis, paprastai nuo 100 kilotonų, juo siekiama naikinti taikinius toli nuo mūšio lauko, toks ginklas gali nušluoti ištisus miestus.
- Branduolinis ginklas buvo panaudotas vienintelį kartą. JAV 1945 metų rugpjūtį susprogdino dvi atomines bombas virš Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio.
Grynai kariniu požiūriu taktinio branduolinio ginklo panaudojimas prieš Ukrainą gali nekeisti situacijos.
Vienas taktinis branduolinis ginklas „atitinka šimtus HIMARS šūvių“, – Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ sakė buvęs karo legendas Xavieras Tytelmanas. Toks ginklas sunaikintų viską kelių kilometrų spinduliu.
Rusija gali imtis simbolinio branduolinio ginklo sprogimo dideliame aukštyje arba vidury jūros.
Tačiau tai nebūtų itin naudinga prieš kariuomenę, kurios daliniai yra išsibarstę, o ne sutelkti toje pačioje vietoje.
„Ukrainoje nėra tinkama naudoti šiuos ginklus taip, kad jie pakeistų karinę padėtį: pavyzdžiui, čia nėra daug didelių šarvuočių koncentracijų“, – sako gynybos ir saugumo ekspertas Bruno Tertrais neseniai žurnale „Le Grand Continent“ paskelbtame tyrime.
Jo nuomone, Rusija gali imtis simbolinio branduolinio ginklo sprogimo dideliame aukštyje arba vidury jūros.
IFRI centro ginklų platinimo tyrėja Héloïse Fayet teigia, kad Rusijos karinėje doktrinoje taktinių branduolinių ginklų naudojimas nėra išsamiai aprašytas.
„Septintajame dešimtmetyje Vakarų branduolinės valstybės perėjo nuo kovos su miestais doktrinos, pagal kurią buvo siekiama padaryti kuo didesnę žalą gyventojų centrams, prie kovos su pajėgomis doktrinos, pagal kurią siekiama daug tiksliau atakuoti nervus pažeidžiančius taškus. Tačiau Rusija nepraneša apie savo galimus taikinių planus“, – aiškina tyrėja.
Rusijai panaudojus branduolinį ginklą, Vakarai turbūt dar išplėstų ginklų tiekimą Ukrainai, įtraukdama, pavyzdžiui, tankus, naikintuvus ir sraigtasparnius.
Panaudojusi branduolinį ginklą Maskva taip pat gali atsidurti dar didesnėje diplomatinėje izoliacijoje.
Xavieras Tytelmanas: jei prekyba su Kinija nutrūks, Rusija žlugs per tris savaites.
Tapusi pirmąja šalimi, atvirai pažeidusia Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, ji atsidurtų „beveik blogesnėje padėtyje nei Šiaurės Korėja“, sako Héloïse Fayet.
Vladimiras Putinas rizikuotų prarasti bent tarptautinę paramą, įskaitant Kinijos, kuriai toks žingsnis neabejotinai būtų nepriimtinas.
Rusija iš tiesų būtų išstumta į didelę diplomatinę izoliaciją, nes galutinai nutrauktų ryšius su paskutiniais sąjungininkais ir „neutraliomis“ šalimis, kurios pasirinko švelnią poziciją, sako B.Tetrais.
Kinija niekada nepritarė karui Ukrainoje, bet ir niekada jo nesmerkė.
Buvęs Prancūzijos ambasadorius Maskvoje Jeanas de Gliniasty teigia, kad Pekinas „visiškai atsiribotų“.
„Ji dar nėra pagrindinė branduolinė galybė ir nėra suinteresuota eskaluoti padėtį šioje srityje“, – priduria diplomatas. Tai tikra raudona linija Kinijos kaimynei.
„Jei prekyba su Kinija nutrūks, Rusija žlugs per tris savaites“, – pranašauja Xavieras Tytelmanas.
Galiausiai branduolinių ginklų panaudojimas Ukrainoje gali paskatinti branduolinių ginklų platinimą. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartyje nustatyta, kad branduolinė galybė negali panaudoti branduolinių ginklų prieš jų neturinčią šalį.
„Jei rusai pažeis šią doktriną Ukrainoje, bus sunku užkirsti kelią Taivanui kurti branduolinius ginklus“, kad apsisaugotų nuo Kinijos, pabrėžia buvęs pilotas. Ir sala nebūtų vienintelė susirūpinusi. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Iranas ir Šiaurės Korėja, taip pat Egiptas ir Saudo Arabija, sakys, kad geriausias būdas apsisaugoti – įsigyti branduolinių ginklų.
Pasak analitikų, V.Putinas negali vienintelis priimti sprendimo dėl branduolinio kodo. Įsakymą greičiausia turi patvirtinti du asmenys: gynybos ministras Sergejus Šoigu ir generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas.
