Diskusijos dėl galimo puolimo užvirė pasirodžius propagandiniam vaizdo įrašui, kuriame simuliuojamos JAV bombonešių ir naikintuvų atakos. Šis įrašas – atsakas į nuožmią JAV prezidento Donaldo Trumpo retoriką ir vis griežtesnę poziciją Pchenjano branduolinių ginklų programos atžvilgiu.
Seule veikiančio Asano politikos mokslų studijų instituto mokslininkas Du Hyeogn Cha mano, kad pabrėždama potencialaus karinio susidūrimo Korėjos pusiasalyje galimybę, Šiaurės Korėja bando nukreipti pasaulio dėmesį ir laimėti laiko branduolinio ginklo vystymui.
Išeidamas iš Jungtinių Tautų (JT) būstinės Niujorke, Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho žurnalistams sakė, kad D.Trumpas, Tviteryje parašęs, jog Kim Jong Unas „ilgai negyvuos“, paskelbė karą Šiaurės Korėjai.
Anot Ri Yong Ho, Pchenjanas turi visišką teisę imtis atsakomųjų veiksmų, įskaitant JAV strateginių bombonešių puolimą net ir tuo atveju, jei jie nėra Šiaurės Korėjos oro erdvėje.
Pchenjano galimybės – nepatvirtintos
Paaštrėjus situacijai, JAV į Korėjos pusiasalį dažnai siunčia karo lėktuvus – patruliavimui ar pratyboms. Praeitą savaitgalį JAV bombonešiai ir naikintuvai pasiekė šiauriausią sienos tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos tašką per pastarąjį šimtmetį.
Praėjus keletui valandų po naikintuvų skrydžių, Šiaurės Korėjos vyriausybės propagandos puslapis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip neva sunaikinami JAV karo lėktuvai ir lėktuvnešis. Buvo demonstruojama, kaip Šiaurės Korėja paleidžia kietojo kuro raketas.
Anot analitiko Hong Min iš Seulo Korėjos nacionalinio susivienijimo instituto, Šiaurės Korėja bando pasirodyti esanti pajėgi imtis atsakomųjų smūgių prieš JAV.
Senstantys Šiaurės Korėjos MiG naikintuvai neturi jokių šansų prieš kur kas galingesnius JAV naikintuvus, lydinčius ilgo nuotolio bombonešius.
Buvęs Pietų Korėjos kariuomenės pareigūnas ir Seule įsikūrusio Korėjos nacionalinės strategijos tyrimų instituto vyresnysis analitikas Moon Seong Mook nemano, kad Šiaurės Korėja realybėje yra pajėgi Ri Yong Ho žodžius paversti veiksmais.
Senstantys Šiaurės Korėjos „MiG“ naikintuvai neturi jokių šansų prieš kur kas galingesnius JAV naikintuvus, lydinčius ilgo nuotolio bombonešius.
Analitikas sako, kad nors Pchenjanas gegužę paskelbė esąs pasiruošęs dislokuoti naujas balistines raketas „žemė-oras“, galinčias pasiekti už 150 km esančius taikinius, neaišku, kiek grėsmės ši nepatvirtinta sistema galėtų sukelti JAV orlaiviams, veikiantiems toli nuo šalies kranto.
Neaišku net tai, ar Šiaurės Korėja sugebėtų pamatyti artėjančius JAV karo lėktuvus. Pietų Korėjos žvalgybos pareigūnai įstatymų leidėjams antradienį pranešė, kad Pchenjano radarų sistemų nesugebėjo užfiksuoti „B-1B“ bombonešių kai šie skrido į Rytus nuo Šiaurės Korėjos.
Istorija nesikartos
Paskutinį kartą Šiaurės Korėja puolė JAV orlaivį 1994-aisiais – tuomet šalia Korėjas skiriančios sienos buvo numuštas JAV kariuomenės sraigtasparnis. Įvykio metu žuvo vienas pilotas, kitas buvo paimtas į nelaisvę.
Vėliau paleistas pilotas teigė, kad Šiaurės Korėjos pareigūnai darė jam spaudimą prisipažinti, jog amerikiečių sraigtasparnis įskrido į Šiaurės Korėjos teritoriją.
Vėliau paleistas pilotas teigė, kad Šiaurės Korėjos pareigūnai darė jam spaudimą prisipažinti, jog amerikiečių sraigtasparnis įskrido į Šiaurės Korėjos teritoriją.
1969-aisiais Šiaurės Korėjos naikintuvas puolė neginkluotą JAV žvalgybinį lėktuvą. Žuvo 31 orlaivyje buvęs įgulos narys.
„Paprasčiausia tokių Ri Yong Ho komentarų priežastis yra ta, kad Šiaurės Korėja tiesiog negali ignoruoti įžeidimų, skirtų jos lyderystei“, – tikina Du Hyeogn Cha.
Analitiko teigimu, tikėtina ir tai, kad Pchenjanas bando kurstyti nerimą dėl galimo karinio susidūrimo regione tam, kad išsaugotų reputaciją tuomet, kai bandys deeskaluoti konfliktą.
„Jei Kim Jong Unas pasiūlys įšaldyti balistinių raketų bandymus ar bet kokį kitą kompromisą, jis galėtų sakyti, kad priėmė svarbų sprendimą, leidžiantį sumažinti karinį įtampą Korėjos pusiasalyje“, – pridūrė Du Hyeogn Cha.
Analitikas teigė, kad tokie Ri Yong Ho žodžiai leidžia Kinijai ir Rusijai dar kartą paskatinti „dvigubą susilaikymą“: Šiaurės Korėją nuo ginklų bandymų, o JAV ir Pietų Korėją – nuo karinių pajėgumų demonstravimo.
D.Trumpo administracijos pozicija Šiaurės Korėjos atžvilgiu darosi vis griežtesnė. Priežastis – išaugusi Pchenjano agresija atliekant branduolinių ir balistinių raketų bandymus.
Rugsėjo 3 dieną Šiaurės Korėja atliko šeštą ir ligi šiol galingiausią branduolinio ginklo bandymą. Liepą Pchenjanas išbandė dvi tarpžemynines balistines raketas ir taip pademonstravo esantis pajėgus pasiekti žemyninę JAV dalį. Pastarosiomis savaitėmis Šiaurės Korėja virš Japonijos paleido dvi galingas vidutinio nuotolio raketas.
Praeitą savaitę JT Generalinėje Asamblėjoje kalbėdamas D.Trumpas sakė, kad JAV, jei išprovokuotos, „visiškai sunaikintų“ Šiaurės Korėją. Tuomet Kim Jong Unas pažadėjo imtis „aukščiausios lygio“ veiksmų prieš JAV.
Ri Yong Ho kalbėjo, kad Šiaurės Korėja Ramiajame vandenyne gali atlikti „galingiausios“ vandenilio bombos bandymą, tačiau pridūrė, kad niekas nežino, ką nuspręs Kim Jong Unas.
