V.Putino branduolinių ginklų dislokavimas – tai žinia Vakarams, kad jis nesitrauks iš karo Ukrainoje. Rusijos lyderis apie tai paskelbė duodamas interviu Kremliaus korespondentui Pavelui Zarubinui, kuris pirmą kartą buvo paskelbtas kovo 25 d. susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Anot V.Putino, sprendimą dislokuoti branduolines pajėgas Baltarusijoje paskatino priimti Didžiosios Britanijos pareiškimas, kad ji tieks Ukrainai nusodrintojo urano šaudmenis. Antradienį leidinys „The Wall Street Journal“ informavo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat ketina patvirtinti Ukrainai skirtų tankų šovinių su nusodrintuoju uranu tiekimą.
-
Rusija ir Baltarusija pasirašė dokumentą dėl taktinių branduolinių ginklų dislokavimo
-
A.Lukašenka: taktinių branduolinių ginklų perdavimas iš Rusijos jau prasidėjo
-
V.Putinas paskelbė, kada į Baltarusiją bus atvežti branduoliniai ginklai
-
A.Lukašenka prakalbo, kada panaudotų Rusijos branduolinius ginklus
Baltarusijos teigimu, dislokavimas buvo atsakas į Vakarų „agresyvią politiką“ ir kad juo siekiama priversti Vakarų lyderius pagalvoti prieš eskaluojant konfliktą.
Kokie ginklai bus dislokuoti ir kur?
Rusijos vadovas ne kartą sakė, kad į Baltarusiją bus siunčiami „taktiniai“ branduoliniai ginklai, kurie taip vadinami, nes yra skirti naudoti mūšio lauke, tačiau tiksliai nenurodė, kokios kovinės galvutės bus dislokuotos ir kur.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka teigė, kad kovinės galvutės yra tris kartus galingesnės už atomines bombas, kurias Jungtinės Valstijos 1945 m. numetė ant Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio.
Pasaulinės branduolinės asociacijos duomenimis, Hirošimos bomba, pagaminta iš labai prisodrinto urano-235, buvo maždaug 16 kilotonų (tai atitinka 16 tūkst. tonų trotilo), o Nagasakio bomba, pagaminta iš plutonio-239, buvo maždaug 21 kilotonos.
Jei A.Lukašenka yra teisus, Rusijos kovinių galvučių galingumas būtų maždaug po 48-63 kilotonas. Pasak „Bulletin of Aromic Scientists“ atliktos branduolinių ginklų analizės, Rusija turi apie 1816 nestrateginių branduolinių galvučių.
V.Putinas tvirtino, kad mobilios trumpojo nuotolio balistinės raketos „Iskander“, galinčios nešti branduolines galvutes, jau perduotos Baltarusijai. Rusijos šaltinių teigimu, „Iskander“ veikimo nuotolis yra 500 km.
Rusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad 10 Baltarusijos lėktuvų buvo pritaikyti kovinėms galvutėms gabenti. Baltarusija teigė, kad kovinėms galvutėms gabenti buvo pritaikyti Su-25 lėktuvai. Rusijos šaltinių duomenimis, lėktuvo „Suchoj-25“ veikimo nuotolis siekia iki 1 000 km.
Amerikos mokslininkų federacija pažymėjo, kad ginklai gali būti dislokuoti Lydos oro pajėgų bazėje, esančioje už 40 km nuo Lietuvos sienos.
Jei taip, ginklai galėtų pasiekti didžiąją Ukrainos dalį, beveik visą Rytų Europą, įskaitant Baltijos šalis, Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Čekiją, Rumuniją, didelę dalį Vokietijos, taip pat dalį Danijos, Švedijos ir Suomijos. Tokie miestai kaip Berlynas ir Stokholmas taip pat būtų pasiekiami.
Kada?
V.Putinas skelbė, kad Rusija baigs statyti specialią saugyklą Baltarusijoje liepos 7-8 d. ir netrukus po to ginklai bus dislokuoti.
Tuo tarpu A.Lukašenka pateikė kitokių komentarų. Praėjusį mėnesį jis lyg ir nurodė, kad ginklai jau yra gabenami, o antradienį jis pareiškė, kad ginklai bus dislokuoti per „kelias dienas“.
Jis taip pat yra sakęs, kad gali būti „branduolinių ginklų visiems“, įstojusiems į Rusijos ir Baltarusijos sąjungą. O trečiadienį paskelbtame vaizdo įraše Baltarusijos lyderis tvirtino, kad jo šalis pradėjo priimti Rusijos taktinius branduolinius ginklus.
Kas juos kontroliuoja?
Rusijos vadovo teigimu, Rusija ir toliau kontroliuos šiuos ginklus, kaip ir Jungtinės Valstijos kontroliuoja savo taktinius branduolinius ginklus, dislokuotus Europoje.
JAV Europoje turi branduolinių ginklų, dislokuotų NATO bazėse, nuo 1950 m.
V.Putinas ne kartą yra išreiškęs susirūpinimą dėl 200 JAV taktinių branduolinių galvučių B61, dislokuotų Belgijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Italijoje, Italijoje ir Turkijoje esančiose bazėse.
Šios JAV kovinės galvutės laikomos saugyklose oro bazėse, o JAV saugo joms apginkluoti naudojamus PAL (angl. permissive action link) kodus.
Rusijos branduolinius ginklus kontroliuoja ir gabena Gynybos ministerijos 12-oji vyriausioji valdyba.
Branduolinio ginklo rizika
1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai, Jungtinės Valstijos dėjo daug pastangų, kad Baltarusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane dislokuoti sovietiniai branduoliniai ginklai būtų grąžinti Rusijai, kuri paveldėjo sovietinį branduolinį arsenalą.
Grąžindamas branduolinius ginklus į Baltarusiją, V.Putinas rodo, kad po Šaltojo karo sukurta branduolinių ginklų kontrolės sistema griūva.
JAV ir NATO atsakas
Jungtinės Valstijos kritikavo V.Putino branduolinių ginklų dislokavimą, tačiau teigė neketinančios keisti savo pozicijos dėl strateginių branduolinių ginklų, taip pat tvirtino nematančios jokių ženklų, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą.
Kovo 27 d. Valstybės departamentas pareiškė, kad atvirai pasmerkė pranešimą apie dislokavimą.
Balandžio 18 d. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad V.Putino sprendimas yra neatsakingas.
