Po A.Ghani pasiūlymo praėjus dviem savaitėms Talibanas savo tinklalapyje „Alemarah“ paskelbė pareiškimą ir nepasirašytą komentarą, netrykštantį entuziazmu dėl plano, kurį JAV pareigūnai gyrė ir vadino „drąsiu“.
Tačiau saugumo ekspertai sako, kad šis pasiūlymas atvedė Talibaną, didžiausią kovotojų grupuotę Afganistane, į keblią padėtį.
Tiesioginis atsisakymas kalbėtis su A.Ghani administracija suteiktų afganų ir JAV pajėgoms pagrindą suintensyvinti aviacijos smūgius prieš kovotojus.
Kita vertus, priėmusi pasiūlymą grupuotė parodytų išsižadanti ilgai gyvavusios pozicijos, kad Kabulo vyriausybė yra Jungtinių Valstijų marionetė, o toks žingsnis gali pakurstyti kovotojų nepasitikėjimą savo vadovybe.
„Tai nepatiks daugeliui narių apkasuose“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitinio centro „International Crisis Group“ vyresnysis analitikas Borhanas Osmanas.
Talibano tyla provokavo raginimus tiesiogiai atsakyti į A.Ghani pasiūlymus, išsakytus vasario 28 dieną per tarptautinę konferenciją Kabule. Afganistano lyderis taip pat paragino paskelbti paliaubas ir iškėlė galimybę Talibanui ilgainiui tapti politine partija.
Antradienį paskelbtame nepasirašytame komentare kartojama, kad Talibanas pasiruošęs derėtis, bet tik su Vašingtonu, o ne Kabulu.
„Šis sprendimas – nelengvas. Jeigu jie atmes pasiūlymą, tuo pačiu suteiks vyriausybei pranašumą“, – AFP sakė vienas šaltinis Afganistano saugumo tarnybose.
Antradienį paskelbtame nepasirašytame komentare kartojama, kad Talibanas pasiruošęs derėtis, bet tik su Vašingtonu, o ne Kabulu. Šioje žinutėje A.Ghani vyriausybė tebevadinama „amerikiečių įsibrovėlių vergišku režimu“.
Tuo tarpu praeitą savaitę paskelbtame pareiškime Talibanas sako, kad Afganistano vyriausybė yra „neteisėta“, o jos pastangos užmegzti taikos procesą – „apgaulingos“.
Šioje žinutėje taip pat raginama boikotuoti islamo teologų konferenciją Džakartoje, rengiamą taikos perspektyvoms Afganistane aptarti.
„Pareiškimu sakoma: „Dar neišgirdome pakankamai, kad ateitume į derybas“, – AFP Kabule sakė vienos Vakarų šalies diplomatas.
Vienas iš Talibano lyderių tarybos, žinomos kaip Kvetos Šura, narių patvirtino, kad kovotojai A.Ghani taikos plano nevertina „rimtai“.
„Esame sakę, kad norėtume derėtis su Amerika. Afganistano vyriausybė yra marionečių vyriausybė“, – kovotojas, reikalavęs neviešinti jo vardo, sakė AFP, aiškiai turėdamas omenyje ankstesnį Talibano raginimą pradėti tiesiogines derybas su Jungtinėmis Valstijomis.
Tačiau tokio požiūrio laikosi ne visi talibų vadovybės nariai.
„Kai kurie galvoja, kad jiems reikėtų tartis; kai kurie galvoja, kad jiems nereikia tartis su afganais, taip pat esama manančių, kad jiems apskritai nereikia derėtis“, – AFP sakė vienas su Talibanu ryšį palaikantis Vakarų pareigūnas.
Vienas iš Talibano narių, anksčiau vadovavęs kovotojams pietinėje Kandaharo provincijoje, sakė, kad kai kurie iš jų yra „iš tikrųjų pavargę“, bet negali pasiduoti, nes jų šeimos yra Pakistane.
„Jie darys viską, ką lieps Pakistanas – dėl savo šeimų“, – aiškino talibas.
Pakistanas jau seniai yra kaltinamas remiantis Talibaną ir suteikiantis prieglobstį jo lyderiams, nors Islamabadas šiuos kaltinimus neigia.
Nėra paskatų taikai
Jau ilgiau kaip 16 metų kovojantis Talibanas atrodo neturįs daug priežasčių derėtis dėl taikos su Kabulu, ne kartą kritikuotu dėl nesugebėjimo apsaugoti paprastų afganų.
2014 metų pabaigoje išvedus iš šalies JAV vadovaujamos NATO misijos kovines pajėgas Talibanas vėl sustiprėjo, atsikovojo teritorijų ir tęsė nuožmų puolimą prieš keblioje padėtyje atsidūrusias vyriausybės saugumo pajėgas.
Spalį sukilėliai kontroliavo arba darė įtaką beveik pusei Afganistano rajonų – vertinant procentais, dvigubai daugiau negu 2015 metais, sausį nurodė JAV vyriausybės specialiojo generalinio inspektoriaus Afganistanui biuras.
Šioje ataskaitoje nurodoma, kad Afganistano vyriausybės kontroliuojamų rajonų skaičius tuo metu buvo sumažėjęs labiausiai nuo 2015 metų gruodžio.
„Kol Talibanas manys laimintis karą ir kol Afganistane liks JAV karių, neįžvelgiu, kaip jis galėtų tapti rimtai suinteresuotas derybomis“, – AFP sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono centro ekspertas Michaelas Kugelmanas.
Žiemą, esant itin nepalankiems orams, susirėmimai Afganistane paprastai aprimsta. Šią žiemą ramesnis laikotarpis skatino spėliones, kad Talibanas junta spaudimą, daromą JAV vadovaujamos aviacijos smūgių kampanijos.
Antskrydžiai buvo suintensyvinti įgyvendinant JAV prezidento Donaldo Trumpo rugpjūtį paskelbtą naująją strategiją, suteikiančią amerikiečių pilotams didesnę laisvę atakuoti kovotojus.
„Nemanau, kad jie galvoja patiriantys didžiulį karinį spaudimą, – sakė minėtas Vakarų pareigūnas. – Ko gera, daliai atrodo, kad jiems visai gerai sekasi.“
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Karališkojo jungtinių tarnybų gynybos ir saugumo studijų instituto (RUSI) vyresnioji tyrėja Emily Winterbotham sakė, kad Talibano nuomonė gali pasikeisti, jeigu „Pakistano palaikymas realiai pasikeistų arba atsirastų reali jų finansavimo spraga“.
Tačiau NATO misijos Afganistane planavimo direktorius brigados generolas Michaelas Fenzelis antradienį sakė, kad Talibano tyla yra „drąsinanti“.
„Paprastai visais atvejais, kai būdavo pateikiamas pasiūlymas, jis būdavo iškart atmetamas“, – žurnalistams sakė kariškis.
