Artimas daugiau nei prieš dvejus metus nušauto Boriso Nemcovo bendražygis atkreipia dėmesį, kad prieš tragišką išpuolį visai Rusijos žiniasklaidai buvo labai įdomūs netikėtai dideli protestai prieš korupciją ir tolimųjų reisų vairuotojų demonstracijos. Kremlius esą norėjo perimti iniciatyvą.
„Be to, teroristinis aktas leidžia valdžiai suvienyti viešojo sektoriaus darbuotojus Vladimiro Putino kovoje ir prieš terorizmą, ir prieš opoziciją. Keli „ekspertai“ per valstybinę televiziją jau kalba apie Ukrainos pogrindžio fašizmą.
Jie aiškina, kad vienybė reikalinga, nes „prieš Rusiją – visas pasaulis“, įskaitant teroristus, Ukrainą, Vakarus, o tuo pačiu ir provakarietišką opoziciją Rusijoje“, – svarstė L.Martyniukas.
Keisti neatitikimai
Opozicionierius pats savarankiškai tiria 15 žmonių pražudžiusį incidentą Sankt Peterburge ir jau pastebėjo keletą keistų neatitikimų, kurie jam esą leidžia įtarti Rusijos specialiųjų tarnybų sąmokslą.
L.Martyniukas: „Televizijoje pasirodė Nacionalinės gvardijos narys, kažkodėl kaukėtas, kuris lyg prastas muilo operų aktorius aiškino, kaip jis pats neutralizavo sprogmenį.“
„Visų pirma, Rusijos žiniasklaida skelbė apie du sprogimus, nes rėmėsi informacija iš Nepaprastųjų situacijų ministerijos ir Tyrimų komiteto. Man sunku įsivaizduoti, kad tokios institucijos galėtų suklysti.
Vėlesni duomenys parodė, kad antro sprogimo nebuvo ir kad buvo rastas krepšys su sprogmenimis, kurie buvo neutralizuoti.
Atrodytų, kad Nepaprastųjų situacijų ministerija ir Tyrimų komitetas iš anksto žinojo, kad turėjo būti du sprogimai, ir tik po fakto išsiaiškino, kad antrasis sprogmuo nesuveikė“, – tvirtina L.Martyniukas.
Opozicionieriui taip pat keisti pranešimai apie asmenų, esą neutralizavusių antrąjį sprogmenį, tapatybes.
„Pagal pačią pirmąją versiją krepšį atrado Viktoro Zolotovo Nacionalinės gvardijos narys, kuris lyg tyčia viską žinojo apie tokį sprogmenį ir sugebėjo jį neutralizuoti. Tokia informacija mirgėjo „Zvezda“ ir „Moskovskij Komsomolec“.
Vėliau Nacionalinė gvardija paskleidė antrąją versiją, pagal kurią į vietą, kur buvo aptiktas krepšys, buvo atsiųsti keturi vyrai – pagal įprastą iškvietimą. Šios versijos nesutampa.
Televizijoje pasirodė Nacionalinės gvardijos narys, kažkodėl kaukėtas, kuris lyg prastas muilo operų aktorius aiškino, kaip jis pats neutralizavo sprogmenį“, – pasakojo L.Martyniukas.
Su įtariamuoju susisiekė jau po išpuolio
Dar įdomesni mįslingi posūkiai kalbant apie įtariamų teroristų tapatybes. Anot L.Martyniuko, pirmuoju įtariamuoju buvo paskelbtas Ilja Nikitinas – tradicinius musulmoniškus rūbus dėvėjęs barzdotas vyras.
Esą įmanoma, kad manyta, jog šis vyras žuvo per sprogdinimą, ir kad niekas dėl jo kaltės nesiginčys. Bet paaiškėjo, kad I.Nikitinas gyvas ir sveikas – jis nuvyko į oro uostą ir norėjo skristi į Maskvą, bet nebuvo įleistas į lėktuvą. Tada jis nukeliavo į policiją ir pareiškė esąs nekaltas.
Antruoju „teroristu“ tapo Maksimas Aryševas iš Kazachstano – apie jį rašė portalas Fontanka.ru. Bet ši versija laikėsi vos pusantros valandos: prabilo ir 22 metų studento tėvai, ir Kazachstano diplomatai.
Galiausiai trečiuoju ir paskutiniuoju įtariamuoju paskelbtas mirtininkas sprogdintojas Akbaržonas Džalilovas. Iš Kirgizijos kilęs vaikinas esą ir pats žuvo per ataką.
Tačiau „Rosbalt“ žurnalistai tvirtina, kad jie sugebėjo telefonu susisiekti su A.Džalilovu jau po sprogimo. 22-ejų kirgizas reporteriams pareiškė, kad „įvyko kažkokia klaida“.
„Rosbalt“ žurnalistai tvirtina, kad jie sugebėjo telefonu susisiekti su A.Džalilovu jau po sprogimo. 22-ejų kirgizas reporteriams pareiškė, kad „įvyko kažkokia klaida“.
„Jau po to su A.Džalilovu susisiekti niekas nebesugebėjo – telefonas buvo išjungtas. Dabar jis greičiausiai nebegyvas ir negali paneigti jam metamų kaltinimų.
Politologas Andrejus Piontkovskis dėl to teigia, kad teroristinis aktas buvo suorganizuotas skubiai – kaip atsakas kovo 26 dienos protestams. Specialiosios tarnybos atrinko kelis kandidatus teroristo vaidmeniui.
Kremlių nustebino protestai, ypač Sankt Peterburge, kur garsiausiai šaukta ne prieš premjerą Dmitrijų Medvedevą, o prieš patį Putiną. Valdžia turėjo imtis veiksmų“, – sako L.Martyniukas.
Reikia stebėti valdžios veiksmus
Panašios nuomonės laikosi sociologas, analitikas ir publicistas Igoris Eidmanas, kuris, beje, yra nušauto opozicijos lyderio Boriso Nemcovo pusbrolis.
„Pareigūnai nebūtų iš anksto skelbę apie antrąją bombą, jei nebūtų manę, kad ji sprogo, o tai gali reikšti, kad jie patys organizavo teroristinį aktą. Nusikaltėliai patys save išdavė“, – teigė I.Eidmanas.
Kiek atsargesnis JAV žurnalistas ir Rusijos ekspertas Davidas Satteris, kuris jau keliolika metų tvirtina, kad būtent Kremlius 1999 metais suorganizavo daugiabučių sprogdinimus, norėdamas išpopuliarinti V.Putiną ir užsitikrinti paramą Antrajam Čečėnijos karui.
Bet amerikietis irgi neatmeta galimybės, kad Rusijos specialiosios tarnybos suvaidino vaidmenį Sankt Peterburge.
D.Satteris: „Paaiškinimų trūksta – dabar labai svarbu stebėti, kaip tragedija pasinaudos Rusijos valdžia.“
„Jų (specialiųjų tarnybų, – red.) dalyvavimas teroristiniame akte visada įmanomas, nors šiuo atveju tikrumo maža. Vis dėlto man labai įtartina, kad išpuolis įvykdytas iškart po protestų, o dabar girdime, kaip Valstybės Dūmos nariai ragina uždrausti viešus susirinkimus.
Ne mažesnė mįslė ir tai, kad iš pradžių skelbta apie du sprogimus, o ne vieną, be to, mesti kaltinimai nekaltam žmogui.
Galiausiai šiuo atveju veikta ne taip, kaip įprastai veikia mirtininkai sprogdintojai. Jie dažniausiai tuo pačiu metu įvykdo išpuolį skirtingose vietose. O dabar sprogdintas metro, o kitoje vietoje paliktas sprogmuo. Paaiškinimų trūksta – dabar labai svarbu stebėti, kaip tragedija pasinaudos Rusijos valdžia“, – pastebėjo D.Satteris.
