Ši problema išryškėjo savaitgalį po pranešimo, kad Berlynas neleido NATO sąjungininkei Estijai perduoti jos turimų iš Vokietijos gautų senų haubicų Ukrainai, susidūrusiai su didele Rusijos karinio įsiveržimo grėsme prie savo sienų.
Vokietijos pozicija dėl ginklų tiekimo „neatitinka mūsų santykių lygio ir dabartinės saugumo situacijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį kalbėdamas su žurnalistais Berlyne paneigė, kad dėl haubicų buvo priimtas koks nors sprendimas ir patikino, kad jo šalis kartu su NATO ir Europos Sąjungos sąjungininkėmis priešinasi bet kokiam galimam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą.
„Jeigu susiklostytų tokia situacija, mes veiktume bendrai, – sakė jis žurnalistams. – Kaina būtų didelė.“
Vis dėlto, nors Vokietija ir toliau teiks pagalbą Ukrainai, numatyta viena išimtis, sakė jis: „Mes netiekiame jokių letalinių ginklų.“
Tokia pozicija, kritikuojama Kijeve ir – kiek santūriau – Vašingtone bei Londone, kai kam Vokietijoje sukėlė nerimą, kad jų šalis gali būti palaikyta nepatikima partnere.
„Kiek (žmonių) Berlyne iš tikrųjų supranta, kaip iš pažiūros paini mūsų politika Ukrainos atžvilgiu kenkia ne tik (Vokietijai), bet ir visai ES? – klausė buvęs Vokietijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose, kasmetinės Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris.
Pasak ekspertų, Vokietijos poziciją iš dalies lemia ir jos kaip agresorės vaidmuo XX amžiuje.
„Išlikęs aiškus pačios Vokietijos militarizacijos Europoje per du pasaulinius karus palikimas, dėl kurio daugelis Vokietijos lyderių bet kokį karinį atsaką laiko paskutine priemone“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos, Rusijos ir Eurazijos programos direktoriaus pavaduotoja Rachel Ellehuus.
Toks požiūris gali duoti priešingų rezultatų, sakė ji.
„Dabartinė vyriausybė, atrodo, nesuvokia, kad gynybinių ginklų siuntimas į Ukrainą iš tikrųjų gali atgrasyti nuo tolesnės Rusijos agresijos“, – kalbėjo ekspertė.
Ir nors Vokietija teigia, kad laikosi suvaržymų dėl ginklų eksporto į konflikto zonas, analitikai teigia, kad šios taisyklės nebuvo laikomasi nuosekliai.
„Visada būna abejotinų atvejų, tokių kaip Kosovo karas arba parama kurdams, kovojantiems prieš IS Sirijoje“, – sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnioji Rusijos ekspertė Sabine Fischer.
Diskusijos dėl Vokietijos ginklų užvirė praėjus kelioms dienoms po Vokietijos karinio jūrų laivyno vado atsistatydinimo, sulaukus kritikos šalyje ir užsienyje dėl komentarų apie Rusiją ir Ukrainą.
Penktadienį kalbėdamas Indijoje viceadmirolas Kay-Achimas Schoenbachas pareiškė, jog svarbu, kad Rusija stotų į ES pusę konfrontacijoje su Kinija, ir sakė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas yra vertas „pagarbos“.
O.Scholzo socialdemokratai yra persisunkę Šaltojo karo laikų draugiškų santykių gerinimo idėjomis, kurias puoselėjo jo pirmtakas Willy Brandtas, o jo partneriai žalieji laikosi pacifizmo tradicijos.
Tai reiškia, kad dvi iš trijų Vokietijos valdančiosios koalicijos partijų nepalaikys ginklų tiekimo NATO nepriklausančiai valstybei idėjos jos konflikto su Rusija atveju. Tačiau leidimas Estijai perduoti Ukrainai senų 122 mm kalibro haubicų D-30, pagamintų Sovietų Sąjungoje, galėtų tapti priimtinu kompromisu.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock aiškiai leido suprasti, kad nepaisant nuogąstavimų dėl ginklų eksporto Ukrainai, Berlynas nepritaria dabartiniam Rusijos elgesiui.
„Pastarosiomis savaitėmis prie Ukrainos be jokios suprantamos priežasties sutelkta daugiau nei 100 000 Rusijos karių su tankais ir ginklais. Ir sunku to nevertinti kaip grėsmės“, – sakė ji viešėdama Maskvoje.
Kalbėdama šalia savo Rusijos kolegos A.Baerbock pripažino „kančias ir pražūtį, kurias mes, vokiečiai, atnešėme Sovietų Sąjungos tautoms“ nacių valdymo laikotarpiu, tačiau perspėjo, kad Vokietija yra pasirengusi svarstyti griežtus žingsnius, jei Rusija imtųsi veiksmų prieš Ukrainą.
Tai turėtų pasekmių naujo Rusijos gamtinių dujų eksporto į Vokietiją dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ įgyvendinimui.
Toks žingsnis, nukreiptas prieš didžiausią energetinių išteklių tiekėją, Vokietijai taip pat brangiai kainuotų.
Vokietijai planuojant šiais metais išjungti tris paskutines branduolines jėgaines ir iki 2030 metų palaipsniui atsisakyti anglių naudojimo, šalies priklausomybė nuo dujų artimiausiu metu tik didės, kol bus pakankamai išnaudoti atsinaujinantys energijos šaltiniai, sakė Georgas Zachmannas iš Bruegelio (Breigelio) ekonomikos studijų centro Briuselyje.
Tačiau Vokietijos pareigūnai mano, kad Berlyno buvimas stambiu rusiškų dujų pirkėju gali suteikti jam svertų, nes Maskva nenorės gadinti savo patikimos tiekėjos reputacijos.
Vis dėlto Vokietijos kaimynės abejoja šios taktikos veiksmingumu.
„Beveik tris dešimtmečius Vokietija siekė labiau įtraukiančio požiūrio į Rusiją, paremto Wandel durch Handel (pokyčiai per prekybą) strategija. Tačiau tai nepakeitė Rusijos“, – sakė Lenkijos tarptautinių santykių instituto direktorius Slawomiras Debskis.
Tačiau dabartinis NATO ir ES sąjungininkų ginčas taip pat nepadeda, pridūrė jis.
Jei Berlynas nori pagrindinį dėmesį skirti ekonominiam spaudimui Maskvai, kai kitos partnerės teikia karinę pagalbą Ukrainai, tokia „gero policininko ir blogo policininko“ strategija gali pasiteisinti, sakė S. Debskis, jeigu tai yra „sąjungininkių suderintos strategijos ir susitarimo dėl esminės baigiamosios fazės dalis“.
ES užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje pirmadienį A.Baerbock sakė, kad Vokietijos vyriausybės prioritetas yra padėties Ukrainoje deeskalavimas, malšinant sąjungininkių raginimus teikti karinę paramą Kijevui ir skubiai įvesti naujas sankcijas Maskvai.
„Berlynas turės atlaikyti kritiką, kuri dabar ateina iš Ukrainos, kitų Europos šalių ir Vašingtono, – sakė S.Fischer. – Tuo pat metu Vokietija išlieka svarbi žaidėja derybose dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto ir, aš manau, palaikys sankcijas ir kitas priemones ateityje.“
