Po dviejų A.Merkel ir A.Lukašenkos pokalbių šią savaitę, penktadienį Berlyne į klausimą, kodėl vyko šie skambučiai, teko atsakyti ir kanclerės atstovui spaudai Steffenui Seibertui.
Jis paaiškino, jog taip „ji bandė sureguliuoti susiklosčiusią situaciją“.
Kilo pasipiktinimas
Pasipiktinimas dėl vykusių skambučių netyla ir Lenkijoje. Tiek šalies prezidentas Andrzejus Duda, tiek premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad tokie dvišaliai pokalbiai su A.Lukašenka nėra priimtini, nes visų pirma Lenkija turi būti įtraukta į migrantų krizės sprendimą.
Nepasitenkinimo A.Merkel po pokalbių su A.Lukašenka kilo ir Lietuvoje. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su Vokietijos kanclere Angela Merkel telefonu aptarė nelegalių migrantų krizės Europos Sąjungos pasienyje su Baltarusija valdymo priemones.
Kaip pranešė Prezidentūra, Vokietijos kanclerė informavo apie savo pokalbių su A.Lukašenka turinį deeskaluojant situaciją ir grąžinant migrantus.
T.Grzywaczewskis: vertinti Putino žodžius galima tik vienaip – teroristas žada, kad jo vykdomas terorizmo aktas bus mažesnis.
Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako iš prezidentūros negavęs žinučių su informacija nei apie pirmąjį, nei apie antrąjį Vokietijos kanclerės A.Merkel pokalbį su A.Lukašenka. G.Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad tai gali suteikti A.Lukašenkai pagrindo imti laikyti save Vakarų pripažįstamu lyderiu.
Rytų ir Vidurio Europos politikos analitikas iš Lenkijos Tomaszas Grzywaczewskis 15min sakė taip pat manantis, jog dėl migrantų krizės neturėtų atskiri ES lyderiai kreiptis nei į A.Lukašenką, nei į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Macrono skambučius Putinui ir Merkel skambučius Lukašenkai vertinu labai neigiamai.
