63 m. A.Raisi, kuris buvo A.Khamenei protežė, iškilęs Irano teokratijos gretose, buvo laikomas pagrindiniu kandidatu užimti 85 m. aukščiausiojo lyderio vietą, nors neskaidrioje Irano politikoje tai toli gražu nebuvo iš anksto nuspręsta.
Jo iškilimas į prezidento postą buvo dalis griežtosios linijos šalininkų, siekiančių sutvirtinti Islamo Respublikos atramas, kad jos būtų apsaugotos nuo nesutarimų šalies ir galingų priešininkų neramiame regione keliamo pavojaus.
Prezidentas buvo tvirtai remiamas ir paties ajatolos, kuris ėjo Irano prezidento pareigas prieš tapdamas aukščiausiuoju lyderiu 1989 m. po Islamo Respublikos įkūrėjo ajatolos Ruhollah Khomeini mirties.
Aukščiausiasis lyderis turi didžiausią valdžią Irane, yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas ir sprendžia dėl užsienio politikos krypties, kurią daugiausia lemia konfrontacija su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu.
A.Khamenei nenori, kad jo postą užimtų sūnus
Pasak „Reuters“, nors A.Khamenei nėra patvirtinęs įpėdinio, Irano stebėtojai teigia, kad E.Raisi buvo vienas iš dviejų dažniausiai minimų vardų, o kitas – antrasis ajatolos sūnus Mojtaba, kuris, kaip manoma, turi įtakos užkulisiuose.
Vali Nasras, Johno Hopkinso aukštosios tarptautinių studijų mokyklos Artimųjų Rytų studijų ir tarptautinių reikalų profesorius žurnalistams teigė, kad tiek žuvęs prezidentas E.Raisi, tiek jį remianti grupė aiškiai siekė šios rolės.
„Dabar jie neturi kandidato, ir tai atveria kelią kitoms grupuotėms ar kitoms figūroms tapti rimtais pretendentais“, – pabrėžė jis.
Vidutinio rango šiitų dvasininkui E.Raisi prezidentavimas buvo priemonė pasiekti aukščiausiojo vadovo vietą: „Šiuo metu nėra kito kandidato, kuris turėtų tokią platformą, todėl prezidento rinkimai Irane, kad ir kaip jie susiklostytų, bus pirmieji, kurie lems, kas bus toliau“.
E.Raisi nuomonė visais svarbiausiais klausimais sutapo su ajatolos nuomone, ir jis vykdė lyderio politiką, kuria siekiama įtvirtinti dvasininkų valdžią, susidoroti su oponentais ir laikytis griežtos pozicijos užsienio politikos klausimais, pavyzdžiui, dėl branduolinių derybų su Vašingtonu, „Reuters“ tvirtino du su situacija susipažinę šaltiniai iš Irano.
Kovo mėn. vykusiuose parlamento rinkimuose griežtosios linijos šalininkai išlaikė savo pozicijas, tačiau rinkėjų aktyvumas juose buvo žemiausias nuo revoliucijos laikų.
Kritikai mano, kad tai rodo dvasininkų elito teisėtumo krizę, didėjant ekonominiams sunkumams ir iraniečių nepasitenkinimui dėl socialinių ir politinių suvaržymų, kurie paskatino kelis mėnesius trukusius protestus, įsižiebusius po jaunos moters, Mahsos Amini, kurią 2022 m. suėmė moralės policija, mirties.
Nors jo pavardė buvo dažnai minima, abejonių sukėlė galimas Mojtabos – vidutinio rango dvasininko, dėstančio teologiją religinėje seminarijoje šventajame šiitų mieste Kome – kandidatavimas.
A.Khamenei pareiškė nepritariantis savo sūnaus kandidatūrai, nes nenori, kad šalyje, kurioje 1979 m. buvo nuversta JAV remiama monarchija, būtų grįžtama prie paveldimo valdymo sistemos, nurodė vienas vienas Irano šaltinis, artimas A.Khamenei biurui.
Buvęs Irano pareigūnas „Reuters“ sakė, kad šiuo metu spėjama, jog įtakingi veikėjai, įskaitant Revoliucinę gvardiją ir įtakingus Komo dvasininkus, dės daugiau pastangų, kad nulemtų kito aukščiausiojo lyderio išrinkimo procesą.
„E.Raisi mirtis yra smūgis isteblišmentui, kuris dabar neturi kito kandidato“, – pažymėjo pareigūnas ir pridūrė, kad nors buvo manoma, jog E.Raisi buvo ruošiamas kaip A.Khamenei įpėdinis, niekas tiksliai nežinojo, kokie yra ajatolos ketinimai.
„Tačiau jei toks buvo planas, Raisi mirtis kelia didelį netikrumą dėl įpėdinystės“, – įvertino Ali Vaezas, Tarptautinės krizių grupės Irano projektų direktorius.
Tuo tarpu Aleksas Vatanka, Artimųjų Rytų instituto Vašingtone Irano programos direktorius, pabrėžė, kad daugelis mano, jog A.Khamenei vaidmuo skatinant E.Raisi yra ženklas, kad jis nori, jog šis taptų įpėdiniu, tačiau jo mirtis „gali sukelti vidaus kovą režime, kokios nematėme nuo devintojo dešimtmečio pradžios“.
