Vasario pradžioje Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Christophas Heusgenas, ilgametis buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio politikos klausimais, interviu metu leidiniui „Financial Times“ paskatino Vokietiją laikytis griežtos pozicijos Izraelio atžvilgiu.
Jo teigimu, tokioje situacijoje Vokietija „privalo vadinti daiktus tikraisiais vardais“ ir „išnaudoti savo gerus santykius su Izraeliu ir toliau raginti jį laikytis tarptautinės teisės“.
Pasak „Financial Times“, Berlyno kritikai tiki, jog jo kaltė dėl Holokausto užgožia Izraelio įtariamus nusikaltimus Gazos Ruože.
Nuo spalį įsiplieskusio karo pradžios Vokietija tvirtai gynė Izraelio teisę gintis ir nepritarė raginimams nedelsiant nutraukti ugnį Gazoje. Ji taip pat palaikė Izraelį Tarptautiniame Teisingumo Teisme, kur Pietų Afrika iškėlė bylą, kaltindama žydų valstybę genocidu.
„Jei manome, kad Izraelio vyriausybės elgesys kelia pavojų šalies saugumui, turime tai pasakyti, – pažymėjo Ch.Heusgenas. – Nemanau, kad tolesnis tarptautinės teisės pažeidinėjimas statant gyvenvietes stiprina Izraelio saugumą.“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, žmogaus teisių gynėjas, politologas ir profesorius Robertas van Vorenas portalui 15min pripažino, kad Berlyno sprendimus gali lydėti kaltė dėl Holokausto, ir nurodė, kad Izraelis ne vienintelė šalis, prieš kurią Berlynas jaučia kaltę.
