Apie tai, ar Taivanui auga grėsmė būti užimtam Kinijos, portalo 15min videolaidoje „15/15“ diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovas, dr. Linas Didvalis ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis.
– Matai, pradėkime nuo jūsų. Amerikiečių pareiškimus, kad Rusija puls Ukrainą, mes girdėjome tikriausiai nuo praėjusio rugsėjo. Dabar girdime vėl naratyvą, kad Kinija puls Taivaną. Ar jūs matote panašumų tarp šių dviejų situacijų ir komunikacijos iš Jungtinių Valstijų?
M.Maldeikis: Yra tam tikrų panašumų, aiškių paralelių, tačiau kelis dalykus reikia skirti. Kad Kinija puls Taivaną, kalbama jau 70 metų, nuo tada, kai jie buvo konflikte ir nacionalistai persikraustė į Taivaną. Visą laiką Kinijos komunistai turėjo mintį tai įgyvendinti, tačiau ta mintis labai priklausė nuo vidinių aplinkybių.
Šiuo metu susidarė vidinės aplinkybės, kurios leidžia Jungtinėms Amerikos Valstijoms sakyti, kad yra tam tikras vidinis spaudimas Kinijos komunistų partijai daryti tą veiksmą, nes ji tą jau seniai žada.
Tai labai susiję su Xi asmeniu. Tai yra vienas iš jo darbotvarkės prioritetų – parodyti, kad (jis gali) suvienyti Kiniją, nes Kinijos komunistų tikslas – iki 2049 metų tapti dominuojančia valstybe pasaulyje ir jie neįsivaizduoja, kaip galėtų tai pasiekti neturėdami Taivano, sakykime, neokupavę jo.
Ir čia paralelės su Ukraina – Ukraina mokėsi kariauti 8 metus, o Taivanas mokėsi kariauti 70 metų, jie laukė to puolimo, jie ganėtinai gerai pasiruošę. Kinijos komunistai supranta, kad jeigu jie pultų, tai būtų tikrai kruvinas vaizdelis, o Kinijos komunistų partija negali sau to leisti. Jie turi užimti salą tiesiog romantiškai praeidami, kaip įsivaizdavo ir Putinas.
Tačiau Kinijos viduje yra nacionalistų spaudimas. Kinijoje labai auga nacionalizmas. Ekonomika iš tikrųjų susiduria su labai dideliais iššūkiais, yra ir labai dideli demografiniai iššūkiai ir Komunistų partijai reikia parodyti kažkokius laimėjimus. Vienas iš tokių laimėjimų gali būti Taivano užėmimas.
Nepaisant įvairių įtampų, politinių įtampų, Taivanas su Kinija daug prekiauja, yra apsikeitę labai dideliais kiekiais investicijų.
– Linai Didvali, įdomu tai, ką pasakė M.Maldeikis, – kad Kinija siektų romantiškai užimti Taivaną. Kaip galėtų atrodyti Taivano užpuolimas?
L.Didvalis: Taip, iš tikrųjų Kinija turi tą retoriką, labai plačiai paskleistą, kad Kinija viską vykdo taikiai, naudodamasi (...) tarptautine teise, todėl brutalaus įsiveržimo į Taivaną nebūtų – tai pažeistų šitą retoriką.
Mes turime turėti omenyje, kad yra labai tvirti saitai tarp Kinijos ir Taivano. Nepaisant įvairių įtampų, politinių įtampų, Taivanas su Kinija daug prekiauja, yra apsikeitę labai dideliais kiekiais investicijų. Nemažai tų pramonės šakų, kurios saisto Taivaną ir Kiniją, yra labai jautrios, strategiškai svarbios – kaip aukštos kompiuterinės technologijos.
Kinijos brutalus elgesys Taivano atžvilgiu būtų pjovimas labai didelės šakos, ant kurios pati Kinija sėdi. Todėl galėtume ir interpretuoti tą Kinijos kantrybę Taivano atžvilgiu, kodėl nėra tiesiog imama ir įsiveržiama: būtent šitos sąsajos šiek tiek ir atšaldo visus planus karinėmis priemonėmis kažką daryti.
Netgi yra toks pajuokavimas iš pačios Kinijos pusės – Kinijai galbūt lengviau Taivaną nusipirkti ir būtent ekonominėmis priemonėmis jį po truputį, po truputį link savęs vesti, negu kad ginklu jį „išvaduoti“, kabutėse tariant, iš Kinijos perspektyvos.
