Suskaičiavus 51,8 proc. balsalapių paaiškėjo, kad L.Moreno surinko 38,26 proc., o jo konservatyvių pažiūrų varžovas Guillermo Lasso – 29,86 proc. balsų, per televiziją pranešė Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkas Juanas Pablo Pozo.
Kad laimėtų iš karto, L.Moreno turėjo surinkti daugiau kaip 40 proc. balsų ir įgyti didesnę kaip 10 procentinių punktų persvarą prieš varžovą.
Jeigu prezidentu galiausiai taptų G.Lasso, Lotynų Amerikos kairiųjų tvirtovė gali pasukti į dešinę.
Kadenciją baigiantis šalies vadovas Rafaelis Correa sako, kad Lotynų Amerikai reikia stipraus kairiojo judėjimo, pajėgaus atremti naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo griežtos linijo politiką imigracijos ir prekybos srityse.
Tačiau G.Lasso atrodė labiau linkęs bendradarbiauti su Vašingtonu po D.Trumpo pergalės per lapkritį įvykusius rinkimus.
G.Lasso taip pat sakė, kad atšauktų vyriausybių paslaptis viešinančio tinklapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui suteiktą prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone.
J.Assange'as slapstosi šioje atstovybėje, nes baiminasi, kad gali būti išduotas Jungtinėms Valstijoms už Vašingtonui daug nepatogumų sukėlusį nutekintų dokumentų paviešinimą.
Išsikvėpęs prekių rinkos pakilimas paspartino du dešimtmečius trukusio kairiųjų dominavimo Lotynų Amerikoje pabaigą.
Nuo 2015 metų pabaigos Argentinoje, Brazilijoje ir Peru į valdžią atėjo konservatyvios pakraipos vyriausybės.
