Tokią netolimos ateities viziją piešia Airijoje įsikūrusius emigrantus lankantys Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Migracijos departamento atstovai. Jie neseniai dalyvavo tris dienas Dubline ir gausiai lietuvių gyvenamame Monagano mieste vykusioje darbų ir informacijos mugėje „Balnokim, broliai, žirgus“.
Korke gyvenantys lietuviai taip pat turėjo galimybę sužinoti apie realią situaciją Lietuvos darbo rinkoje, socialines garantijas, ar galės jomis naudotis sugrįžę į Lietuvą. Apie tai jiems pasakojo Airijoje apsilankiusi EURES patarėja Virginija Jaruševičiūtė, dirbanti Utenos darbo biržoje. Čia įsikūrę lietuviai džiaugėsi galėdami iš pirmų lūpų išgirsti atsakymus į jiems rūpimus klausimus – į Korką retai atvažiuoja kompetentingi specialistai, o internete žmonės neranda visos juos dominančios informacijos. Tokios konsultacijos Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje numatytos ir ateityje.
Paradoksas: kai Lietuvoje gyvenimas gėrėjo, atlyginimai kilo, o darbo jėgos pristigusius darbdavius galėjai neblogai pašokdinti, mažai kas ragino iš užsienio sugrįžti ten dirbančius lietuvius. Tuo tarpu dabar, kai bedarbių skaičius Lietuvoje auga kaip ant mielių, o darbdaviai kasdien praneša apie naujus atleidimus, valdininkai lanko Airijoje įsikūrusius lietuvius ir .... supažindina juos, kaip tėvynėje gauti bedarbio pašalpą, nes darbo nelabai gali pasiūlyti.
Greičiausiai prisiminę praėjusių metų sėkmę, šiųmetės darbų ir informacijos mugės Airijoje organizatoriai tikėjosi sulaukti apie 600 lietuvių, tačiau jų buvo vos per du šimtus.
Kai bedarbių skaičius Lietuvoje auga kaip ant mielių, valdininkai lanko Airijoje įsikūrusius lietuvius ir .... supažindina juos, kaip tėvynėje gauti bedarbio pašalpą, nes darbo nelabai gali pasiūlyti.
Panaši situacija ir su dalyviais. Pernai statybų kompanijos viena per kitą siekė parsivilioti nors vieną kitą emigrantą namo, galėjo iš karto pasirašyti darbo sutartį. Akis į akį pabendrauti su emigrantais atvyko patys statybų kompanijų vadovai ir siūlė panašų kaip Airijoje atlyginimą. Šįmet mugėje nebuvo nė vienos statybos kompanijos – darbuotojų jiems netrūksta, o štai darbo jau stinga ir esamiems darbuotojams.
Šįmet mugėje rimčiausi darbdaviai jėgos struktūros – Lietuvos policija ir Kariuomenė. Ne paslaptis, prieš tris keturis metus nemažai policininkų išvyko dirbti į tą pačią Airiją ar Jungtinę Karalystę, nes policininkų atlyginimai buvo tiesiog juokingi, o čia dirbdamas ir nekvalifikuotą darbą galėjai gauti gerokai daugiau.
Tiesa, jeigu sugrįšite į Lietuvą ir norėsite įsidarbinti policijoje, turite būti įgiję atitinkamą išsilavinimą. Jeigu jo neturi, teks trinti studento suolą nuo 18 mėnesių iki 3 - 4 metų. Panašiai ir Kariuomenėje – į tarnybą neima visų iš eilės, juolab, kad norinčiųjų tarnauti dabar nestinga ir Lietuvoje.
Netgi didžiausią prekybos tinklą „Maxima“ Airijoje domino ne kasininkai ar krovikai, o kvalifikuoti rinkodaros specialistai, įgiję patirties airiškose kompanijose, puikiai mokantys anglų kalbą.
„Žmonės jau netiki stebuklais. Norinčiųjų grįžti į Lietuvą atsirastų, tačiau susivilioti tuo, kad Lietuvoje nukrito benzino kainos, ką pabrėžia valdininkai, turbūt nerealu“, - sakė Airijos lietuvių bendruomenės (ALB) administracijos direktorius Arūnas Teišerskis.
Realiai taip ir buvo – Airijos lietuviams įvairių institucijų atstovai pasakojo apie sunkią situaciją Lietuvoje, galimybes gauti bedarbio išmoką, nes galinčiųjų pasiūlyti darbą buvo vos vienas kitas. Ir tai nėra garantijos – iš darbų mugės su darbo sutartimi neišėjo nė vienas.
Pasak A. Teišerskio, tokia paradoksali situacija susiklostė todėl, kad Lietuvoje, kaip ir visada, viskas daroma pavėluotai.
„Šie projektai buvo pradėti tuomet, kai Lietuvoje trūko kone visų sričių darbuotojų, tačiau kada realiai įgyvendinti – jau ir darbuotojų netrūksta, ir grįžti emigrantams nelabai yra kur“, - sakė jis.
Mugės organizatoriai tikėjosi, kad išsigandę Europą apgaubusios krizės emigrantai griebsis nors ir šiaudo - veršis gauti bet kokią informaciją apie galimybę įsidarbinti tėvynėje. Tačiau darbo Lietuvoje emigrantams jie negali pasiūlyti – čia bedarbių skaičius auga didžiuliais tempais. Ir tai tik pradžia. Spalio mėnesį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi 21,8 tūkst. ieškančių darbo asmenų. Tai yra 14 proc. daugiau nei rugsėjo mėnesį ir trečdaliu daugiau negu 2007-ųjų spalį. Prognozuojama, kad dar sunkesni bus kiti metai.
Be to, Lietuvoje bedarbio vidutinė bedarbio pašalpa yra vos apie 600 litų ir tai asmuo privalo turėti 18 mėnesių darbo stažą. Jeigu grįžta pavyzdžiui Airijoje dirbęs lietuvis, jis taip pat gali kreiptis dėl bedarbio pašalpos Lietuvoje. Tiesa, ji bus mokama vos vieną mėnesį. Tuo tarpu netekus darbo Airijoje iš bedarbio pašalpos gali gyventi visus metus.
Kai kurie emigrantai po tokių tuščių valdininkų raginimų grįžti į tėvynę liūdnai juokauja, kad Lietuvoje taupantiems žmonėms tuoj teks diržu veržtis ne tik liemenį, bet ir kaklą.
