Pasigedo didesnio progreso
E.Macrono kalba Sorbonos universitete balandžio 26-ąją sulaukė didelio ne tik Prancūzijos, bet ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Daugelis žurnalistų citavo jo žodžius, kad Europa esanti mirtinga, kad gynybos progresas nuo 2017-ųjų yra minimalus.
Tąmet prezidentas, į šias pareigas išrinktas keletu mėnesių anksčiau, taip pat kalbėjo šioje aukštojoje mokykloje. Jis sakė, kad pernelyg dažnai Europa nebeturi ambicijų, nebesiveržia į priekį ar iš nuovargio, ar iš susitaikymo.
Politikas siūlė kurti vieningesnę Europą, kad būtų galima atsilaikyti prieš kitas jėgas ir šio šimtmečio permainas. Suverenesnę, kad kiti nediktuotų savo likimo, vertybių ir gyvenimo būdo. Demokratiškesnę, nes būtent Europoje gimė liberali demokratija ir žmonės patys priima sprendimus.
E.Macronas šįsyk apgailestavo, kad nebuvo įvykdyta viskas, kas buvo užsibrėžta, ypač kalbant apie Europos demokratiškumą: „Turime pripažinti, kad pažanga čia buvo ribota, kartais dėl nenoro keisti sutartis, keisti taisykles, mūsų kolektyvinę organizaciją. Ir net jei šioje srityje buvo kokių nors naujovių – svarbus susitarimas ir daugybė diskusijų – mes nenuėjome užtektinai toli.“
Jis pripažino, kad būta sėkmių, ypač vienybės ir suvereniteto srityse: atlaikytas „Brexit“, pandemija. Karas Ukrainoje esą grąžino tragediją į kasdienį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: E. Macronas svarbioje kalboje perspėja: Europa yra mirtinga
Anot prezidento, keletas žingsnių rodo progresą. Pandemiją padėjo įveikti finansinė vienybė. Radosi strateginės vienybės srityse, kurios anksčiau priklausė atskiroms valstybėms, pavyzdžiui, sveikatos. Pradėti kloti didesnio technologinio ir pramonės suvereniteto pamatai. Europa patvirtino savo sienų egzistavimą, kartu ėmė permąstyti savo geografiją kaimynystės ribose.
Turime aiškiai suprasti, kad šiandien mūsų Europa yra mirtinga. Ji gali mirti. Ir viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų.
„Bet ar to užtenka? – retoriškai klausė E.Macronas. – Ar galiu ateiti su sveikinimo kalba ir pasakyti: „Na, viską padarėme gerai, puiku, Europa stipri. Tęskime tai“.
Sąmoningumas ir sąžiningumas verčia pripažinti, kad mūšis dar nelaimėtas, toli gražu. Žvelgiant į kitą dešimtmetį yra didžiulė rizika, kad būsime susilpninti ar net palikti nuošalyje. Taip yra todėl, kad gyvename precedento neturinčiu pasaulio sukrėtimo, spartėjančių didelių transformacijų laiku.
Mano žinutė šiandien paprasta. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje P.Valery pareiškė, jog dabar žinome, kad mūsų civilizacijos yra mirtingos. Turime aiškiai suprasti, kad šiandien mūsų Europa yra mirtinga. Ji gali mirti. Ir viskas priklauso nuo mūsų pasirinkimų. Šiuos pasirinkimus reikia padaryti dabar.“
Taip pat skaitykite: Ch.Michelis pritaria E.Macrono nuomonei, kad Europos blokas yra mirtingas
E.Macrono teigimu, šiuo metu sprendžiamas taikos ir karo, mūsų gebėjimo arba negebėjimo užtikrinti savo saugumą klausimas. Vyksta esminiai pokyčiai – skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, aplinka ir anglies dvideginio mažinimas, gamybos veiksnių perskirstymas. Dabar kyla klausimas, ar Europa bus inovacijų, mokslinių tyrimų ir gamybos jėga.
„Esame lūžio taške, o mūsų Europa yra mirtina. Paprasčiau tariant, tai priklauso nuo mūsų“, – apibendrino Prancūzijos vadovas.
Kalbėjo skirtingomis aplinkybėmis
Su juo sutiko Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Tačiau jis pažymėjo, kad tai nėra pesimistinis požiūris – esą „turime jėgų ir priemonių“ susidoroti su iššūkiais.
Komentuodamas Ukrainą remiančios Europos pastangas dėl gynybos nepriklausomybės ir pramoninę konkurenciją su JAV bei Kinija, E.Macronas perspėjo, kad Europa nėra apsisaugojusi nuo rizikos, su kuria susiduria pasaulyje, kuriame pasikeitė žaidimo taisyklės.
-
E.Macronas ragino drauge pirkti ginklų Ukrainai, didinti jų gamybą Europoje
-
„Bloomberg“: E.Macrono pareiškimai apie karių įvedimą į Ukrainą supykdė JAV pareigūnus
-
E. Macronas teigia esąs pasirengęs pradėti diskusijas dėl branduolinės Europos gynybos
-
Marius Matijošaitis. Ar turėtume stebėtis E.Macronu?
Jie abu kalbėjo ne tik prieš pat 20 metų nuo didžiausios Europos Sąjungos plėtros 2004-aisiais, kai į ją įstojo 10 šalių, sukaktį, bet ir likus kiek daugiau nei mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų. Šis balsavimas padės nustatyti Bendrijos politiką ateinančiais metais.
Žvelgiant į kitą dešimtmetį yra didžiulė rizika, kad būsime susilpninti ar net palikti nuošalyje.
Dėmesį į E.Macrono kalbą atkreipė ir nemažai socialinių tinklų vartotojų. Vieni leidosi netiesiogiai polemizuoti su prezidentu, kiti įkandin citavo P.Valery mintis.
Kai kurie abi citatas susiejo su geopolitinėmis aktualijomis – karais ir vienu, ir kitu metu. „Nieko naujo po saule, svarbu nepamiršti istorijos, – sureagavo viena „Facebook“ vartotoja. – P.Valery lygiai tą patį sakė prieš kokius 80 metų, prieš II pasaulinį karą: „Civilizacija yra mirtinga, ir ji gali mirti“…
Tikiuosi, garsus filosofas E.Macronas (Prancūzijos lyderis tikrai studijavo filosofiją – red. past.), ir dargi kalbėdamas Sorbonoje, cituoja savo šaltinius…“
Iš šio komentaro galima susidaryti įspūdį, esą abiejų žinomų vyrų žodžiai nuskambėjo panašiomis aplinkybėmis – poetas kalbėjęs prieš Antrąjį pasaulinį karą, prezidentas – vykstant karui Ukrainoje. Tad esą dabar reikėtų tikėtis panašaus scenarijaus – didžiulio karo.
Bet ši paralelė nebūtų tiksli – P.Valery įžvalgos buvo susijusios nebent su kitu – Pirmuoju pasauliniu karu ir buvo išsakytos jam jau pasibaigus, taigi ne kaip prognozė, o kaip rezultatų apibendrinimas.
Rinkimų kalba?
Mintį apie civilizacijų mirtį poetas, eseistas, filosofas P.Valery (1871–1945) išsakė netrukus po Pirmojo pasaulinio karo, atspindėdamas nusivylimą, kuris buvo apėmęs daugelį intelektualų.
1919 m. jis rašė: „Mes, šiuolaikinės civilizacijos, išmokome pripažinti, kad esame mirtingi kaip ir kiti.
Girdėjome pasakojimus apie išnykusius pasaulius, apie imperijas, sugriuvusias su visais savo žmonėmis ir varikliais, nugrimzdusias į neištiriamas amžių gelmes su savo dievais ir įstatymais, apie jų akademijas ir grynuosius bei taikomuosius mokslus, jų gramatikas, žodynus, klasikai, romantikai, simbolistai, jų kritikai ir jų kritikos kritikai.
Mes, šiuolaikinės civilizacijos, išmokome pripažinti, kad esame mirtingi kaip ir kiti.
Žinojome, kad visa regima žemė sudaryta iš pelenų ir kad pelenai turi prasmę. Per miglotą istorijos dalį suvokėme didžiulių laivų, kadaise prikrautų turtų ir mokymosi, vaiduoklius. Negalėjome jų suskaičiuoti. Tačiau šios nuolaužos iš tiesų mums nerūpėjo.
Elamas, Ninevė, Babilonas buvo neaiškūs ir pavadinimai vardai; visiškas šių pasaulių sugriovimas mums reiškė tiek pat mažai, kiek jų egzistavimas. Bet Prancūzija, Anglija, Rusija… šie pavadinimai irgi puikūs… Ir dabar matome, kad istorijos bedugnė užtektinai gili, kad palaidotų visą pasaulį.
Mes manome, kad civilizacija yra trapi kaip gyvenimas. Aplinkybės, kurios pasiųs Johno Keatso (anglų poeto – red. past.) ir Charles’io Baudelaire'o (prancūzų poeto) kūrinius prie Menandro (senovės graikų poeto – red. past.), nėra visiškai neįsivaizduojamos; jų galima rasti dienraščiuose.“
P.Valery taip rašė knygoje „Dvasios krizė“. Roterdamo universiteto filosofijos profesoriaus iš Honkongo Yuko Hui žodžiais, prieš šią dvasios krizę dar buvo nihilizmas, niekis, kuris persekiojo Europą iki pat karo.
Nors tokia visuomenės būsena tikriausiai buvo susijusi su karu ir tuomet tvyrojusia nuotaika, civilizacijų mirčių poetas aiškiai su karo veiksmais nesiejo.
E.Macronas daug dėmesio skyrė ne karui, o kitiems dalykams: demokratijai, ES sąrangai, modernioms technologijoms, sveikatos apsaugai, finansams ir ekonomikai, konkurencijai su JAV ir Kinija, saugumui labai plačia prasme. Jis kalbėjo apie Bendrijos politiką, sprendimus ir raidą, ne apie europietiškos civilizacijos apskritai.
Beje, kai kurie komentatoriai prezidento – pirmiausiai Prancūzijos vadovo, o ne Europos politiko – įžvalgas įvertino kaip greitai vyksiančių Europos Parlamento rinkimų kampanijos kalbą, skirtą padėti jo partijos „Renesansas“ šlubuojančiai kampanijai.
15min verdiktas: tiesa. Prancūzijos vadovas E.Macronas ir šios šalies poetas P.Valery kalbėjo apie mirtį, tik pastarasis – apie civilizacijų išnykimą amžių glūdumoje, o prezidentas – labiau apie ES raidą, nesiimant tam tikrų veiksmų. P.Valery savo įžvalgomis dalijosi ne prieš Antrąjį pasaulinį karą, o pasibaigus Pirmajam.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
