Nors E.Macronas po ilgos tylos pirmadienį kreipėsi į tautą, „geltonosiomis liemenėmis“ vadinami protestuotojai žadėjo ir toliau daryti spaudimą šalies vadovui, kurį jie laiko „arogantišku“, „atitrūkusiu nuo realybės“ ir „turtingųjų prezidentu“.
„Tai – istorinė mūsų šaliai akimirka, – iš prezidendūros Eliziejaus laukuose kalbėjo Prancūzijos lyderis. – Po viso, kas nutiko, mes negrįšime į įprastą gyvenimo kursą.“
E.Macronas pažadėjo nuraminti beveik keturias savaites vykstančius protestus. Prasidėję nuo kai kuriose provincijose kilusio priešinimosi pakeltam degalų mokesčiui, jie išaugo į riaušes Paryžiuje ir gausybę įvairių reikalavimų.
TAIP PAT SKAITYKITE: E.Macrono pavyzdys rodo, kad kovoti su klimato kaita reiškia rizikuoti reitingais – bet kovoti reikia
Tai – ne tik lemiamas momentas E.Macrono prezidentavimui, bet ir labai svarbi akimirka tiek Prancūzijai, tiek Europai. Pernai E.Macronas prezidentu tapo žadėjęs atgaivinti stagnuojančią Prancūzijos ekonomiką ir išgelbėti Europos vienybę.
Nusiteikę daryti spaudimą prezidentui
Prancūzų protestuotojai, dienų dienas reikalavę, kad E.Macronas pagaliau apie jų reikalavimus prabiltų viešai, po prezidento kreipimosi jautėsi nusivylę jo pažadais.
„Tai neišspręs problemos“, – BFM televizijai teigė Alainas Bouche'as, su kitomis „geltonosiomis liemenėmis“ pastatęs barikadas pietvakarių Paryžiuje. Vyras tikino, kad protestuotojai siekia ir nacionalinio referendumo.
„Galbūt jei Macronas būtų pasakęs šią kalbą prieš tris savaites, ji būtų nuslopinusi judėjimą, tačiau dabar jau per vėlu“, – naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų Gaetanas.
Panašioje barikadoje netoli Prancūzijos sienos su Šveicarija, demonstracijų dalyviai nesutarė dėl E.Macrono kreipimosi. Du pensininkai „The Associated Press News“ tikino, kad pažadėta „per mažai, per vėlai“.
Kita protestuotoja, prisistačiusi kaip Milliau, sakė, kad kreipimasis buvo reikalingas.
„Jis žengė svarbų pirmą žingsnį. Jam reikės jų žengti daugiau“, – pridūrė Miliau.
„(Minimalios algos) didinimas 100 eurų iš tiesų nėra blogai“, – Reno mieste sakė protestuotojas Erwanas.
Komentuodamas prezidento pristatytas papildomas priemones pensininkams, gaunantiems mažiau nei 2 tūkst. eurų, Erwanas sakė, kad dabar jie „gaus kiek daugiau“, ir pridūrė, jog „priemoka metų gale taip pat yra labai geras dalykas“.
Tiesa, kai kurie protestuotojai tikino, kad šeštadienį prasidės nauja demonstracijų banga.
Prancūzų netenkinantys pažadai
Prancūzijos prezidentas paskelbė „nepaprastąją ekonominę ir socialinę padėtį“, įsakė vyriausybei bei parlamentui nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų pakeistos mokesčių taisyklės ir politika, kuri galimai ištuštins dirbančiosios prancūzų klasės kišenes.
Pirmadienį E.Macronas pareiškė, kad bus įgyvendinti keli protestuotojų reikalavimai:
- Minimalus darbo užmokestis padidinamas 100 eurų. Užmokesčio pakėlimą finansuos valstybė, jis didinamas nuo kitų metų pradžios;
- 2019-aisiais panaikinamas viršvalandžių apmokestinimas;
- Bus tariamasi su pelno siekiančiomis bendrovėmis, kad jos darbuotojams metų gale išmokėtų neapmokestinamus priedus;
- Sumažinami pakelti mokesčiai mažoms pensijoms. Prezidentas pripažino, kad tai buvo „neteisinga“.
Tiesa, E.Macronas nepadarė vieno dalyko: neatnaujino specialaus mokesčio namų ūkiams, kuriems priklauso daugiau nei 1,3 mln. eurų vertės turto. „Geltonosios liemenės“ reikalavo, kad šis mokestis, panaikintas pernai, būtų atgaivintas.
Apskritai prezidentas neinicijavo jokių radikalių pokyčių, jis vis dar tvirtai laikosi savo vizijos transformuoti Prancūziją.
„The Associated Press News“ rašo, kad nauji ir brangiai atsieisiantys pažadai tik trukdys ekonomikos augimui, kurį jau pristabdė protestai: neramumai paveikė šventinius išpardavimus, sukėlė turistų ir užsienio investuotojų nerimą.
„Tai – labiau biudžeto pakeitimas, o ne politinio kurso pokytis, – teigė protestuotojų atstovas Benjaminas Cauchy. – Tai neatitinka to, ko nori prancūzai.“
Norėtų prezidento atsistatydinimo
Kai kurie protestuotojai tikėjosi, kad pirmadienį E.Macronas praneš apie atsistatydinimą.
Vis dėlto, jis neparodė jokių pasitraukimo ženklų. Priešingai: kreipdamasis į tautą jis gynė savo politinę nepriklausomybę ir kalbėjo apie atsidavimą tarnauti Prancūzijai. Iki 2022-ųjų šalyje nevyks nei prezidento, nei parlamento rinkimai.
Viena svarbiausių E.Macrono kreipimosi akimirkų galima laikyti prezidento pripažinimą, kad jis „prisiima savo atsakomybės dalį“ už Prancūzijoje augantį pyktį.
Viena svarbiausių E.Macrono kreipimosi akimirkų galima laikyti prezidento pripažinimą, kad jis „prisiima savo atsakomybės dalį“ už Prancūzijoje augantį pyktį.
Toks pareiškimas itin neįprastas lyderiui, kurio vadovavimas ligi šiol pasireiškė vienašališku užsispyrimu vykdyti 2017-ųjų kampanijos metu pažadėtas reformas.
„Galėjau įskaudinti žmones savo žodžiais“, – teigė E.Macronas.
„The Associated Press News“ rašo, kad prezidentas išties galėjo įskaudinti prancūzus: pavyzdžiui, kai bedarbiui pasakė, kad jam „tereikia pereiti gatvę“, jog rastų darbą.
Tautos jausmai galėjo būti užgauti ir tuomet, kai E.Macronas mažas pensijas gaunantiems senjorams liepė nustoti skųstis arba leido suprasti, kad kai kurie prancūzų darbininkai yra tingūs.
Vis dėlto, centristas prezidentas pirmadienį pareiškė, kad protestuotojų nepasitenkinimas, kaip ir jis pats, yra 40 metų amžiaus. Esą tas nepasitenkinimas sutampa su pastarųjų dešimtmečių Prancūzijos bandymais prisitaikyti prie globalizacijos.
Pirmadienį E.Macronas pasmerkė per protestus prasiveržusį smurtą, dėl kurio buvo sužeista šimtai žmonių, daugiau nei tūkstantis – suimti. Be to, protestuotojai nusiaubė parduotuves kai kuriuose turtingiausiuose Paryžiaus rajonuose.
Prezidentas kalbėjo, kad pareigūnai nebus atlaidūs vandalams ir riaušių rengėjams. Jis pridūrė, kad „joks pyktis nepateisina“ policijos pareigūnų puolimo ar parduotuvių plėšimo.
Ekonomiškai skaudūs protestų padariniai
Politikos analitikas Dominique'as Moisi „The Associated Press News“ teigė, kad E.Macrono kalboje svarbu ne tik tai, „ką jis pasakė, bet ir kaip pasakė“.
Esą prezidentas norėjo pademonstruoti autoritetą pareikšdamas, kad netoleruos smurto, tačiau „sudarė įspūdį, jog supranta, kas vyksta“.
D.Moisi prognozavo, kad artėjant šventėms ir vyriausybei įsitraukus į E.Macrono žadėtą dialogą su visuomene, protestai gali nurimti.
Savo ruožtu Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire pirmadienį įspėjo, kad protestai paskutinį metų ketvirtį galėjo Prancūzijai kainuoti 0,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)
„Tai reiškia mažiau darbų, mažesnį klestėjimą visai šaliai“, – pridūrė B.Le Maire.
„Geltonųjų liemenių“ protestai prasidėjo lapkritį, jie buvo nukreipti prieš padidintą degalų mokestį. Nors E.Macronas jį atšaukė praeitą savaitę, protestuotojai iškėlė daugybę kai kada vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų.
Prieš pirmadienio kreipimąsi E.Macronas susitiko su politikais, profsąjungų ir verslo lyderiais, tačiau susitikimuose nedalyvavo jokie protestų atstovai.
Neramumai tęsis?
Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jeansa-Lucas Melenchonas pirmadienį vakare sukritikavo prezidento E.Macrono kreipimąsi į tautą.
„Macronas apsiriko epochomis. Jis pradėjo peikti liaudį ir netarė nė žodžio apie sužeistuosius“, – parlamentarą cituoja dienraštis „Liberation“.
J.L.Melenchono teigimu, valstybės vadovas neskiria dėmesio nepasiturintiems piliečiams, įskaitant bedarbius, ne visą dieną dirbančius žmones ir studentus.
Politikas įsitikinęs, kad Prancūziją apėmę „geltonųjų liemenių“ protestai turi būti tęsiami. Jis prognozavo, kad ateinantį šeštadienį įvyks naujų demonstracijų.
„Pilietinė revoliucija bus didi“, – pažadėjo J.L.Melenchonas.
