Interviu naujienų agentūrai BNS M.Schulzas palankiai atsiliepė apie Lietuvos vadovės, kaip buvusios biudžeto eurokomisarės, patirtį, tačiau nenorėjo vertinti jos galimybių ateityje tapti ES prezidente.
EP pirmininkas be didelio optimizmo kalbėjo apie ES šalių narių ryžtą susitarti dėl bankinės sąjungos, kuri galėtų sustiprinti bankų priežiūrą.
- Prezidentūroje ketvirtadienį Jūs atkreipėte dėmesį į bendrą savo ir Lietuvos prezidentės patirtį derinant 2007 – 2013 metų ES biudžetą. Tačiau sveikindamas Dalia Grybauskaitę Karolio Didžiojo apdovanojimo įteikimo proga Achene gegužės 9-ąją sakėte, kad Jūsų ir Lietuvos prezidentės požiūriai į ES biudžetą labai skiriasi. Kur yra didžiausi skirtumai?
- Mano pastaba Achene buvo apie praeitį. Praeityje D.Grybauskaitė ir aš turėjome kai kurių požiūrio skirtumų. Tai gan akivaizdu, kad biudžeto komisarė ir parlamentinės grupės vadovas ne visada gina vienodus interesus. Vienintelis esminis skirtumas, kurį turėjau omeny Achene, yra tas, kad D.Grybauskaitė priklausė tiems, kurie sakė, jog biudžeto drausmė lemia didesnį investuotojų pasitikėjimą. Taip galbūt buvo Lietuvos atveju, aš nežinau, bet kitose šalyse mes turime penktus viešųjų išlaidų karpymo metus, o investuotojų pasitikėjimas negrįžta – yra atvirkščiai. Recesija didėja Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje.
Čia mūsų nuomonės išsiskyrė – aš visada laikiausi nuomonės, kad mums reikia ir biudžetinės drausmės, ir strateginių investicijų. Ir Lietuvoje vienas dalykas yra aiškus, kad be strateginių investicijų iš ES sanglaudos fondų būtų sunku. Tas pats yra Latvijoje, šios šalies premjeras V.Dombrovskis sako, kad akivaizdu, jog be ES pinigų jie slystų į recesiją.
Todėl aš visada pasisakau už biudžeto drausmę iš vienos pusės, bet mums taip pat reikia kito dalyko – investicijų, ypač kalbant apie kovą prieš jaunimo nedarbą. Per spaudos konferenciją Prezidentūroje jau minėjau, kad į šią problemą žiūriu labai rimtai. Kai kurios vyriausybės, kurios dabar prakalbo apie jaunimo nedarbo problemą ir būtinybę ją spręsti, žinojo ją esant jau penkerius metus. Ir ką jos darė per tuos penkerius metus – nieko. Jos tik dabar tai pristato kaip atradimą ir tai mane labai neramina. Bet čia mūsų su D.Grybauskaite nuomonės nesiskiria, skirtumas tas, kad vien biudžeto drausmės nepakanka.
- Jei, kaip sakėte, principinis sutarimas dėl naujos finansinės perspektyvos būtų rastas pirmininkaujant Airijai, kokie klausimai kitą pusmetį pirmininkaujant Lietuvai ir koordinuojant derybas dėl naujos finansinės perspektyvos įgyvendinimo teisės aktų, Jūsų nuomone, bus sudėtingiausi?
- Kaip pasakė vienas mano kolega, blogis slypi detalėse. Mes turime priimti 72 teisės aktus, kad sukurtume pagrindą paskirstyti pinigus. Pradėsime debatus, kuriuos galiu iliustruoti vienu pavyzdžiu – žemės ūkiu, kuriam skiriama didžiausia dalis europinio biudžeto. Tam, kad būtų galima skirstyti pinigus tiesioginėms išmokoms, regionų plėtrai, išmokoms už specifinių produktų gamybą: mėsos, vaisių ir taip toliau, mums reikia labai konkrečių programų. Ir čia paaiškėjo du dalykai. Tos pačios šalys, kurios pritarė ES biudžeto mažinimui, nori didesnių pinigų. Tai būtų įvykdoma, jei būtų daugiau lankstumo skirstant biudžetą, bet tos pačios šalys narės, kurios nori daugiau pinigų išmokoms, pasisako prieš didesnį lankstumą. Tai vienas pavyzdys.
Kitas pavyzdys – tos pačios šalys narės neigia EP teisę priimti reikiamus teisės aktus, jos sako, kad mes neturime su tuo nieko bendra, kad dėl to turi spręsti šalys narės. Aš nesu atsakingas už ministrų pajėgumą perskaityti sutartį, bet tai yra dalykas, su kuriuo susidursime kitą pusmetį. Nuo pirmininkausiančios Lietuvos gebėjimų priklausys, ar mes išspręsime problemas, taip pat ir nuo mūsų gebėjimų. Ir čia, aš manau, D.Grybauskaitė, kaip labai patyrusi buvusi biudžeto eurokomisarė, gali mums duoti gerų patarimų, kaip išspręsti problemas. Mes turėjome tokias pat ar panašias problemas aną kartą derindami ilgametį biudžetą. Taigi, pirmininkaujančios šalies prezidentas su tokia patirtimi, kokią turi D.Grybauskaitė, neabejotinai yra privalumas.
- Kalbant apie bankinę sąjungą, dėl kurios tęsis diskusijos pirmininkaujant Lietuvai – ar matote pakankamai ES šalių narių ryžto ją sukurti?
- Sunkus klausimas. Atsakyčiau, kad mano viltis yra didžiulė. Bet mano patirtis rodo, kad tarp vilties, tarp pareiškimų, kurie sukuria viltį, ir konkretaus įgyvendinimo yra skirtumas. Plati EP dauguma paragino šalis nares kaip galima greičiau pasiekti kompromisą dėl bankinės sąjungos. Mes esame pasirengę sukurti teisinį pagrindą greitu tempu. Bet kol kas tai priklauso nuo šalių narių, ne nuo EP. Ir, aš manau, kad pavyzdžiui, Vokietija ir kitos šalys bus prašomos – ne tik EP, bet ir kitų šalių – paskubėti su sprendimais dėl bankinės sąjungos.
- Ar sutinkate su vertinimu, kad rudenį vyksiantys rinkimai Vokietijoje stabdo šį procesą?
- Aš nemanau, kad rinkimai Vokietijoje turi įtakos sprendimams dėl bankinės sąjungos, bet aš taip pat negaliu to atmesti.
- Kodėl bankinė sąjunga būtų naudinga ir kuo būtent ji būtų naudinga ne euro zonos šalims?
- Mano ir EP pozicija yra visiškai aiški – skirstyti ES į euro zonos šalis ir euro neturinčias šalis nėra prasminga. Visos šalys narės, išskyrus tik Didžiąją Britaniją ir Daniją, anksčiau ar vėliau yra įpareigotos įsivesti eurą ir tokios šalys kaip Lietuva, Lenkija ar Latvija, kurios nori anksčiau ar vėliau prisijungti prie pinigų sąjungos, turi būti įjungtos visais lygiais į visas strategijas, nes jos taip pat turi paisyti kriterijų. Taigi, ES dalinimas į eurą įsivedusias ir neįsivedusias šalis nėra Europos ar EP interesas.
- O ar euro zona dabar yra pasiruošusi plėstis?
- Aš manau, kad nuo to momento, kai šalis atitinka kriterijus, ji turi teisę jungtis prie euro zonos. Kalbant apie jūsų šalį – kaip parlamentinės grupės vadovas prieš keletą metų buvau labai nepatenkintas, kai Lietuva į euro zoną nepateko dėl 0,1 procentinio punkto (didesnės infliacijos – BNS). Žiūrint į kitas šalis, didesnes, kurios turėjo žymiai didesnių problemų, mano manymu, buvo šiek tiek nesąžininga tuo metu. Todėl aš manau, kad į Lietuvą kitą kartą turi būti žiūrima sąžiningai.
- Lietuvoje gana daug kalbama apie lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės susitikimą. Jūsų vertinimu, ar per jį galėtų būti pasirašyta ES-Ukrainos asociacijos sutartis, jei ekspremjerė Julija Tymošenko būtų kalinama?
- Aš galvoju, kad asociacijos sutarties ir J.Tymošenko klausimo nereikia sieti. Kad pagerinčiau J.Tymošenko situaciją aš, kaip EP pirmininkas, esu paskyręs misijai buvusį EP pirmininką Patą Coxą ir buvusį Lenkijos prezidentą Alexanderį Kwasniewskį – pagerinti santykius tarp EP, valdžios ir opozicijos. Jie lanko J.Tymošenko jau septynis – aštuonis mėnesius. Mes pasiekėme, kad būtų paleistas J.Lucenka, taigi, yra realus progresas. Tai vienas dalykas. Bet negalima ES ir Ukrainos santykių daryti priklausomų nuo vienos bylos. Vieni gali nesutarti su prezidentu V.Janukovičiumi, kiti gali nesutarti su šios šalies opozicija, bet mes visi turėtume sutarti, kad Ukraina yra labai svarbi ES partnerė ir atvirkščiai – ES yra svarbi partnerė Ukrainai. Todėl mano rekomendacija yra nemaišyti tų dalykų: mes siekiame pažangos J.Tymošenko atveju, bet kartu aš manau, kad asociacijos sutartis tarp ES ir Ukrainos turi būti pabaigta derinti ir mano rekomendacija yra ją ratifikuoti.
- Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding šią savaitę pareiškė, kad D.Grybauskaitė būtų ideali kandidatė į aukščiausius postus Europoje. Kaip jūs vertinate Lietuvos prezidentės galimybes tapti ES prezidente?
- Jūs be abejo suprasite, kad aš šito nekomentuosiu – ne mano darbas komentuoti tokias spekuliacijas. Jeigu V.Reding dalyvauja savo pačios arba D.Grybauskaitės rinkimų kampanijoje, tai jos reikalas – aš to nekomentuosiu.
