Pagrindinės išvados po rinkimų, prieš kuriuos netrūko niūrių, bet nepasitvirtinusių prognozių, – ne tik europietiškos, bet ir nacionalinės.
Taip, EP daugiau nešeimininkaus EPP bei Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D). Tačiau tai nereikš chaoso, nes parlamente dirbs daugiau Europos Sąjungai draugiškų frakcijų deputatų – iš Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) ir Europos žaliųjų partijos.
Pavienėse šalyse EP rinkimų poveikis gali būti reikšmingesnis. Antai Vokietijoje socialdemokratai pasirodė taip prastai, kad gali nuspręsti pasitraukti iš valdančiosios koalicijos, o tai greičiausiai reikštų ankstesnę kanclerės Angelos Merkel karjeros pabaigą.
Italijoje Matteo Salvini ir jo „Lyga“, atvirkščiai, pasirodė taip gerai, kad jis irgi gali nutarti suplėšyti koalicijos su „Penkių žvaigždžių judėjimu“ sutartį, manydamas, jog partija gali viena laimėti daugumą žemuosiuose parlamento rūmuose.
Emmanuelio Macrono centristų pralaimėjimas Marine Le Pen populistams labiau simbolinis – namie Prancūzijos prezidentas pernelyg nenusilps, nes socialistai ir respublikonai pasirodė tragiškai. Bet kitų ES šalių lyderiai dabar jau gali neskubėti remti E.Macrono pastangų gilinti ES integraciją.
Rinkimų rezultatai „Brexit“ procesui didesnės įtakos neturės – EP ir Europos Komisija toliau teigs, kad „Brexit“ susitarimo keisti negalima.
Tiesa, jei Jungtinėje Karalystėje nugalėjusios „Brexit“ partijos lyderis Nigelas Farage'as labai triukšmaus EP, E.Macronui gali pasisekti įtikinti kitų ES šalių lyderius nebežaisti su britais.
Daugiau konkurencijos
Kas įvyko? Visų pirma, pirmą kartą per ketvirtį amžiaus bendras rinkėjų aktyvumas perkopė 50 proc. – tai reiškia, kad žmonėms ES ir Bendrijos ateitis išties parūpo.
O pradiniai rezultatai ir balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad EPP naujajame EP greičiausiai turės 179 vietas – 37 vietomis mažiau nei dabartiniame parlamente. S&D frakcija vėl bus antroji pagal dydį su 150 deputatais (šiuo metu – 187).
Liberalai, vadovaujami E.Macrono ir Nyderlandų premjero Marko Rutte, lieka treti su 107 vietomis EP, o žaliųjų būrys bus sudarytas iš 68 europarlamentarų.
Nors EPP turės daugiausia europarlamentarų, kairieji, liberalai ir žalieji kartu kontroliuos kur kas daugiau – net 326 vietas EP.
Bendras antieuropietiškų, neretai kraštutinių dešiniųjų jėgų mandatų skaičius, įskaitant „Brexit“ partijos deputatus, sieks mažiausiai 116. Tačiau šiuo metu tokios partijos toli gražu nekalba vienu balsu ir neaišku, kaip šie europarlamentarai koordinuos veiksmus.
Bet kokiu atveju rinkimų rezultatai reiškia, kad būsimos derybos dėl pagrindinių postų ES – Europos Komisijos pirmininko, EP pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko, taip pat užsienio politikos patikėtinio, turėtų būti nelengvos.
Žvelgiant plačiau, proeuropietiškos partijos EP ir toliau turės tvirtą daugumą, bet būsimą jėgų balansą nustatyti kol kas sunku.
Nors EPP turės daugiausiai europarlamentarų, kairieji, liberalai ir žalieji kartu kontroliuos kur kas daugiau – net 326 vietas EP. Be to, šių partijų atstovai per rinkimų kampaniją žadėjo stengtis suardyti konservatorių monopolį ES institucijose.
S&D frakcijai EP vadovaujantis vokietis europarlamentaras Udo Bullmanas jau pareiškė, kad EPP dienos valdžioje suskaičiuotos: „EPP daugiau nebeturi tiek politinės galios, kad vadovautų ES ir Europos Komisijai. Mums reikalinga nauja reformų koalicija.“
Kita vertus, EPP vadovas Josephas Daulas skelbia pergalę ir, panašu, tikrai yra nusiteikęs siekti, kad Komisijos pirmininku taptų centro dešiniųjų iškeltas kandidatas, vokietis Manfredas Weberis.
Ryžtingi ir liberalai. ALDE į Europos Komisijos pirmininkus nominuota ES konkurencijos komisarė Margrethe Vestager rinkimų rezultatus pavadino „signalu, kad reikia permainų“.
Jos teigimu, EPP ir S&D nebegali dalintis svarbiausių ES postų kaip patogiau: „Jau nebegalima kalbėti apie dviejų partijų daugumą. Aš pastaruosius penkerius metus ardžiau monopolius, o sekmadienį tą patį padarė rinkėjai.“
Rezultatai Europos šalyse
Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderės M.Le Pen „Nacionalinis sambūris“ aplenkė prezidento E.Macrono centristų judėjimą ir taip sudavė smūgį jo siekiui gilinti Europos integraciją.
Iš Europos Sąjungos išstoti ketinančioje Jungtinėje Karalystėje N.Farage'o „Brexit“ partija sutriuškino konkurentus ir išsiųs daug britų euroskeptikų į EP, kurį po kelių mėnesių šaliai veikiausiai teks palikti.
Antra vertus, daug kas pastebėjo, kad už proeuropietiškas partijas balsavo net daugiau britų, o pagrindinė žinia iš už Atlanto – nusisukimas nuo didžiųjų Konservatorių ir Leiboristų partijų.
Leiboristai, matydami tokią nesėkmę, gali ryžtis oficialiai paskelbti sieksiantys antrojo referendumo dėl narystės ES.
Italijoje M.Salvini vadovaujama kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ pasiekė itin gerų rezultatų. Jos atstovai sustiprins populistų gretas Europos Parlamente.
Vis dėlto radikaliems dešiniesiems ne taip gerai sekėsi Vokietijoje, kur ultradešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko tik kiek daugiau nei 10 proc. balsų. Neblogai rinkimuose pasirodė vokiečių „žalieji“ – tai atspindi visoje ES pastebimą „žaliąją bangą“.
Britų leiboristai, matydami tokią savo nesėkmę rinkimuose, gali ryžtis oficialiai paskelbti sieksiantys antrojo referendumo dėl narystės ES.
„Susiduriame su besitraukiančiu centru“, – pripažino M.Weberis, vis dar laikomas pagrindiniu kandidatu pakeisti Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį.
„Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai priklauso M.Le Pen „Nacionalinis sambūris“ ir M.Salvini „Lyga“, EP turės 21 atstovu daugiau nei iki šiol – 58.
M.Salvini socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka, kurioje jis laiko popieriaus lapą su užrašu „Geriausia partija Italijoje“. Fone esančioje lentynoje matoma kepuraitė su užrašu „Make America Great Again“ („Padaryk Ameriką vėl didžią“) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotrauka.
Frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ (EFDD), kuriai priklauso N.Farage'o „Brexit“ partija, naujos sudėties EP turės 56 vietas. Iki šiol frakcija parlamente turėjo 42 atstovus.
-
ES piliečiai skundžiasi negalintys JK atiduoti savo balso EP rinkimuose
-
Populistų šansus Europos Parlamento rinkimuose sumenkino krizės ir skandalai
-
Rinkimuose į Europos Parlamentą daugiausia mandatų gavo konservatoriai, toliau – socdemai ir „valstiečiai“
-
Ramūnas Karbauskis nepatenkintas partijos rezultatais Europos Parlamento rinkimuose
-
Keisis šeši iš vienuolikos Lietuvos atstovų EP
