Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama partija „Fidesz“, nepaisant milžiniškų protestų, vis dar populiariausia šalyje. Apklausos rodo, kad ji laimės Europos parlamento rinkimus Vengrijoje. V.Orbanas tapo kovos su Briuselio biurokratija, kovos prieš imigraciją ir kovos prieš liberalizmą simboliu. Europos Parlamento rinkimus jis vadina kryžkele tarp tradicijų ir naujojo daugiataučio pasaulio.
„Turime pasakyti „ne“ piniguotiesiems, kurie save laiko pusddieviais, kurie daro įtaką Briuselio biurokratams ir šeria pinigais netikus piliečius, kurie aiškina mums kaip ir su kuo turime gyventi, kaip auginti savo vaikus“, – sako V.Orbanas.
Ir V.Orbanas jau ne vienas. Valdžioje Italijoje esantys kraštutiniai dešinieji ne tik palaiko Vengrijos vadovą, bet kviečia prie bendro tikslo jungtis ir Lenkijos valdančiąją partiją. kuri nesutaria su Briuseliu dėl teisės viršenybės. Pasak Itlaijos dešiniųjų lyderio po gegužės rinkimų Europa pasuks kita kryptimi.
„Prancūzijos ir Vokietijos ašis domanavo Europoje metų metus ir dabar judame link kito balanso, naujos energijos. Ir šiame kontekeste Lenkija ir Italija bus dalimi Europos pavasario, renesanso, Europos vertybių atgimimo“, – teigia Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis.
Dešiniųjų mestą pirštinę pirmiausia pakėlė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad nacionalizmas yra patriotizmo priešprieša.
„Mūsų bendra ambicija, kad Europa būtų skydu mūsų žmonėms nuo pasaulinių negandų“, – pareiškė E.Macronas.
Tačiau E.Macronui tenka įveikti „geltonųjų liemenių“ iššūkį Prancūzijoje, o Vokietija greičiausiai į Europos parlamentą taip pat išsiųs pirmą kartą po antrojo pasaulinio karo į Bundestagą patekusių kraštutinių dešiniųjų atstovų. Tad prognozuojama, kad pirmą kartą Europos parlamento istorijoje dvi tradicinės partijos – dešinioji liaudies partija ir kairieji socialdemokratai kartu neturės daugumos. O vis populiarėjantys euroskeptikai gaus iki trečdalio vietų.
„Fragmentacija EP bus didesnė, jei norės priimti ES svarbius sprendimus reikės ieškoti partnerio, trečio ar ketvirto tarp liberalų ar žaliųjų. Tai tų euroskeptiškų ar kairuoliškų ar dešinuoliškų jėgų padaugės, bet jos tikrai neturės daugumos“, – sako Europos parlamento informacijos biuro vadovė Daiva Jakaitė.
Nors ir neturės daugumos, euroskeptikams gali pakakti balsų, norint vilkinti sprendimus ir Europos parlamentą paversti diskusijų, o ne sprendimų vieta. Analitikų tiegimu, euroskeptikų problema – susiskaldymas, ir neaišku, ar Vengrijos ir Italijos dešiniesiems pavyks juos suvienyti ir nacionalizmą padaryti tarptautiniu.
„Jei po šių rinkimų smarkiai sumažėtų tų vadinamų tradicinių centristinių partijų skaičius EP ir išaugtų euroskeptikų skaičius, kad imtų srtigti svarbių sprendimų priėmimas, tai tikėtina, valstybės narės tiesiog daugiau reikalų spręs apeidamos EP ir priimdamos tarpvyriausybinius susitarimus“, – teigia VU TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Tačiau ne visada bus galima apieti parlamentą. Tad analitikai, po šimto dienų vyksiančius parlamento rinkimus vadina vienais įdomiausių. Ir ne tik dėl to, kas juos laimės. Iki šiol neaišku kiek europarlamentarų bus renkama - tai priklauso ar britai paliks bendriją iki rinkimų, ar ne.
