ES baisisi išsišokusia Austrija – papildomų vakcinų nuo COVID-19 negaus nei Viena, nei Praha

Pagal ES ambasadorių susitarimą daugiau vakcinos dozių atiteks penkioms šalims, kurioms koronaviruso pandemija smūgiuoja skaudžiausiai – Bulgarijai, Kroatijai, Estijai, Latvijai ir Slovakijai.

„Pfizer/BioNTech“ šį ketvirtį pasiūlė papildomai tiekti 10 mln. vakcinos dozių. ES šiuo metu pirmininkaujanti Portugalija pasiūlė 7 mln. dozių padalinti pagal egzistuojančią formulę, o 3 mln. dozių rezervuoti labiausiai kenčiančioms šalims narėms.

Toks sprendimas iš esmės įtvirtina ir dabar galiojančią vakcinų skirstymo Bendrijos šalims formulę, nors planui šįkart aršiai priešinosi Austrija, kurią rėmė Čekija ir Slovėnija.

O dabar dozių negaus nei pralaimėjimą patyręs Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, nei iš pandemijos gniaužtų jau beveik pusmetį neišsivaduojančios Čekijos premjeras Andrejus Babišas, nei euroskeptiškasis Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša.

Vien Čekijai, jei ši būtų pritarusi planui, būtų atitekę apie 140 tūkst. „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių. Bet daugiausia kritikos strėlių skrieja S.Kurzo adresu.

PA Images/Scanpix nuotr./„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos

Mat pastarasis buvo apskritai nusiteikęs pasiekti, kad vakcinų skirstymo formulė būtų pakeista. S.Kurzas reikalavo „sąžiningesnės“ sistemos ir kaltino kitas šalis slapta susitarus su farmacininkais, o galiausiai supykdė tiesiog visus, kai pagrasino, kad blokuos papildomų 100 mln. „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių pirkimo.

Vienas aukšto rango diplomatas taip pat teigė, kad praėjusią savaitę kitiems lyderiams kilo nemažai abejonių S.Kurzo patikimumu, kai jis per Europos Vadovų tarybos nuotolinį susitikimą pradėjo reikalauti papildomos paramos kenčiančioms šalims, bet atsisakė prisijungti prie iniciatyvos, kai paaiškėjo, kad Austrijai pagalba nepriklausytų.

Dar vienas diplomatas tvirtino, kad daugeliui ES šalių narių S.Kurzas dabar yra persona non grata. Jis ketvirtadienio vakarą dar ir klaidingai paskelbė, kad Bendrija vakcinas dalija nesąžiningai.

S.Kurzas dar ir pridūrė, kad nesuvokia, kodėl papildomų dozių negauna Čekija, nors būtent Praha kartu su Liubliana prisijungė prie Vienos prieštaravimų.

„Mūsų, opozicionierių, Kurzo elgesys visiškai nestebina – jis ES vertina kaip priemonę siekti asmeninių politinių tikslų“, – pastebėjo austrė europarlamentarė Claudia Gamon.

Svarbiausia, kad Austrija iš tiesų gauna mažiau vakcinų dozių, nei norėtų, bet dėl to gali kaltinti tik save, nes praėjusiais metais atsisakė įsigyti visą šaliai skirtą dozių kiekį – kaip ir, tarkime, Latvija, įsigijusi beveik vien tik „AstraZeneca“ vakcinos dozių, o šių dabar labai trūksta.

Šiuo metu Latvija būtent dėl to, kad nusipirko labai mažai „Pfizer/BioNTech“ vakcinos dozių, yra viena iš mažiausiai Europoje gyventojų paskiepijusių šalių. Valstybei antrąjį metų ketvirtį dabar atiteks 376 tūkst. šios vakcinos dozių.