Europarlamentarai siūlo skirti papildomus 2 mlrd. eurų Ukrainai, o taip pat migracijos krizės valdymui, 3 mlrd. eurų investicijoms į ES strategiškai svarbias technologijas (STEP platforma) ir 5 mlrd. eurų atidėti ES pajėgumams valdant nenumatytas krizes.
ES jau anksčiau buvo numačiusi skirti 50 mlrd. eurų parama Ukrainai, kuri būtų išdėstyta nuo 2024 iki 2027 metų. Fondas, vadinamas „Ukraine Facility“, turėtų būti naudojamas trims pagrindinėms sritims: tiesioginei finansinei paramai Ukrainai, pavyzdžiui, dotacijoms ir paskoloms; privačių investicijų mobilizavimui Ukrainoje; bei Ukrainos valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimui siekiant atitikti ES standartus.
Pirmuosius 18 mlrd. eurų iš šio fondo Ukraina tikisi gauti jau kitais metais. Su Rusijos plataus masto karine agresija kovojančios šalies premjero Denyso Šmyhalio teigimu, tokia parama būtų itin reikšminga ir padėtų finansuoti biudžeto deficitą, socialines išmokas, pensijas ir atlyginimus gydytojams bei mokytojams.
V.Orbanas siūlo perpus mažinti pinigus Ukrainai
Vis dėlto ne visi ES nariai vienodai vertina tokios finansinės paramos skyrimą Ukrainai. Kontroversiškasis Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pareiškė, kad paramą Ukrainai reikėtų sumažinti iki 25 mlrd. eurų. Anot jo, tokia suma kol kas būtų pakankama.
Sprendimą dėl likusių 25 mlrd. eurų skyrimo Ukrainai Budapeštas siūlo peržiūrėti vėliau, įpusėjus ilgalaikio biudžeto laikotarpiui. Toks Vengrijos pasiūlymas sukėlė Ukrainos ir kai kurių kitų valstybių nerimą dėl ekonominės paramos Ukrainai tvarumo.
Dėl ilgamečio ES biudžeto atnaujinimo susitarimą turi pasiekti ES valstybės ir Europos Parlamentas. Tikimasi tai padaryti iki šių metų pabaigos.
