Į keblią padėtį patekęs britų premjeras Davidas Cameronas pirmąkart tiesiogiai susitiko su europiečiais kolegomis po praeitą ketvirtadienį įvykusio „Brexit“ referendumo, atvykęs į viršūnių susitikimą Briuselyje, kuris, anot lyderių, buvo „liūdnas“, bet pragmatiškas.
Trilijonai dolerių išgaravo iš pasaulio rinkų nuo balsavimo, per kurį britai nutarė palikti ES, o dėl Jungtinės Karalystės ateities iškilo abejonių, kai Škotija pareiškė sieksianti surengti naują referendumą dėl nepriklausomybės.
Britanijos politiką supurtė naujos bangos, kai pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas pažadėjo toliau kovoti, nors triuškinamai pralaimėjo savo partiečių balsavimą dėl nepasitikėjimo.
Tūkstančiai žmonių užplūdo gatves Londone, kuriame aiški dauguma balsavo pasilikti ES, protestuodami prieš referendumo rezultatus, mojuodami ES vėliavomis ir plakatais su užrašais „Sustabdykit „Brexit“.
Praėjus kelioms valandoms po derybų Briuselyje Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sakė suprantantis, kad reikia laiko „dulkėms nusėsti“ Britanijoje prieš imantis kokių nors tolesnių veiksmų.
Visgi Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris, reikšdamas platesnį susirūpinimą dėl galimo domino efekto kitose Bendrijos šalyse, kuriose veikia stiprūs euroskeptikų judėjimai, pabrėžė, kad Britanijai nebus leista „medituoti ištisus mėnesius“.
Jis nustatė aiškų laikotarpį, iki kurio Britanija turės inicijuoti iki dvejų metų galintį trukti pasitraukimo procesą pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį, kai rugsėjo pradžioje darbą pradės D.Camerono įpėdinis.
J.-C.Junckeris sakė, kad tuo atveju, jeigu naujas ministras pirmininkas bus Britanijos pasilikimo ES šalininkas, 50-asis straipsnis turėtų būti aktyvuotas „per dvi savaites“ po jo paskyrimo, bet jeigu jis palaikys pasitraukimo kampaniją, tuomet „tai turėtų būti padaryta jau kitą dieną po jo paskyrimo“.
Dabartiniai favoritai pakeisti atsistatydinti nusprendusį D.Cameroną yra vienas iš pagrindinių „Brexit“ šalininkų Borisas Johnsonas buvęs Londono meras, ir vidaus reikalų sekretorė Theresa May – mažiau žinoma veikėja, pasisakanti už tolesnę narystę Bendrijoje.
D.Cameronas: Britanija nori kontroliuoti imigraciją
D.Cameronas Briuselyje įspėjo ES lyderius, kad jie turės pasiūlyti Jungtinei Karalystei daugiau imigracijos kontrolės. Jis pareiškė, kad britų apsisprendimą balsuoti už pasitraukimą iš Bendrijos nulėmė būtent nerimas dėl nevaržomo laisvo asmenų judėjimo.
Premjero pareigas vis dar einantis, bet apie atsistatydinimą jau paskelbęs D.Cameronas žurnalistams teigė paaiškinęs, kokia svarbi tema per kampanija buvo laisvas asmenų judėjimas.
Per vakarienę, kurios dalyviai buvo vaišinami troškinta veršienos nugarine ir braškėmis, priekaištų sulaukęs D.Cameronas ragino ES lyderius apsvarstyti galimybę pakeisti laisvo judėjimo taisykles, laikomas vienu pagrindinių Bendrijos stulpų, kad būtų įtvirtinti glaudūs ryšiai su Britanija po „Brexit“.
Pasak jo, Britanija ir ES turėtų „palaikyti kiek įmanoma glaudesnius ekonominius ryšius, o kad išliktume artimi išties reikia apsvarstyti laisvo judėjimo reformą“, nurodė vienas šaltinis Dauningo gatvėje, pageidavęs neviešinti jo vardo.
„Manau, kad žmonės pripažino ekonominius argumentus už pasilikimą. Tačiau buvo jaučiamas labai didelis susirūpinimas dėl imigracijos“, – pabrėžė D.Cameronas, kuriam tai buvo paskutinis ES viršūnių susitikimas.
ES pabrėžia, kad neformalios derybos dėl prekybos su Londonu nebus pradėtos tol, kol Jungtinė Karalystė neaktyvuos 50-ojo straipsnio.
„Būtina stengtis išlaikyti glaudžiausius santykius su Europa. Bet neįmanoma gauti vien tik naudos iš narystės – ji ir kainuoja. Apie tai turės pagalvoti kita Britanijos vyriausybė“, – pridūrė D.Cameronas.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel tarsi ir paneigė, kad dar egzistuoja galimybė, jog Jungtinė Karalystė nepaliks ES – bent jau Bendrija esą tikrai nedarys nieko, kas sutrukdytų britams aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį, kuriuo pradedamas išstojimo iš bloko procesas.
Kita vertus, daugelis ES šalių lyderių ir Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad neformalios derybos dėl prekybos su Londonu nebus pradėtos tol, kol Jungtinė Karalystė neaktyvuos 50-ojo straipsnio.
EK pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris bet kokius pokalbius su britais net uždraudė specialiu įsaku.
Rinkas kamuoja nežinia
JAV prezidentas Barackas Obama anksčiau perspėjo nepasiduoti „isterijai“, kai kainos rinkose ir svaro kursas šiek tiek atsigavo po kelias dienas trukusio smukimo, per kurį Britanijos valiutos kursas buvo pasiekęs pastarųjų 31 metų žemumas.
Tačiau išlieka didelis netikrumas, o analitikai perspėja, kad atsigavimas gali būti trumpalaikis.
Europos galybės nelinkusios leisti Britanijai lengvai ir neskausmingai pasitraukti iš Bendrijos.
Pirmadienio vakarą bendrovės „Standard & Poor's“ ir „Fitch“ pablogino Britanijos kreditavimo reitingus dėl referendumo pasekmių.
Vienintelis patenkintas veikėjas buvo Nigelas Farage'as, Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovas, kuris po apsikabinimo su savo senu idėjiniu priešininku J.C.Junckeriu pareiškė šurmuliuojančiam Europos Parlamentui, kad juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
„Kai atėjau čia prieš 17 metų ir pasakiau, kad noriu vadovauti kampanijai už Britanijos pasitraukimą iš ES, jūs visi iš manęs juokėtės, – pareiškė jis. – Bet dabar jums nebejuokinga.“
Europos galybės nelinkusios leisti Britanijai lengvai ir neskausmingai pasitraukti iš Bendrijos, nes nenori, kad tai taptų skatinančiu pavyzdžiu kitoms ES narėms, galinčioms pasukti ta pačia kryptimi.
Europos Parlamentas paragino Britaniją „kiek įmanoma greičiau“ pradėti pasitraukimo procedūrą, o jo pirmininkas Martinas Schulzas sakė, kad D.Cameronas „pavertė įkaitu mūsų viso žemyno likimą vien dėl vidinių politinių priežasčių“.
„Brexit“ referendumas taip pat padidino spaudimą kitose 27 ES šalyse imtis atitinkamo atsako, kad būtų užkirstas kelias pasitraukti kitoms narėms.