Toks Europos Komisijos (EK) sprendimas laikomas žingsniu, leisiančiu Briuseliui esant poreikiui paduoti Lenkijos vyriausybę į Europos Teisingumo Teismą.
Balandžio mėnesį EK formaliai paprašė Varšuvos pasiaiškinti dėl 2017 metais priimto įstatymo, kuriuo teisėjams buvo įvestos drausminės priemonės. Komisijos nuomone, šios priemonės tolygios teismų sistemos politinei kontrolei, neatitinkančiai įstatymo viršenybės principų ir ES taisyklių.
Naujajame rašte reikalaujama, kad Lenkija per du mėnesius atsižvelgtų į EK rekomendacijas, kad išvengtų galimo bylinėjimosi.
„Lenkijos pareigūnai dabar turi du mėnesius imtis reikalingų priemonių, kad (imtų) laikytis šios pagrįstos nuomonės“, – sakoma EK pareiškime.
„Jei Lenkija nesiims reikiamų priemonių, Komisija gali nuspręsti perduoti bylą Europos Teisingumo Teismui (ETT)", – priduriama jame.
2015 metų pabaigoje į valdžią atėjusi konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ėmėsi didelės Lenkijos teismų pertvarkos, kuri, jos teigimu, reikalinga siekiant kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, kurioje iki šiol išlikę komunistinio laikotarpio atgyvenų.
Tačiau Briuselis Varšuvą apkaltino keliant grėsmę principams, kurių Lenkija pasižadėjo laikytis stodama į ES.
Balandį EK tvirtino, kad pagal valdančiųjų siūlomą tvarką Lenkijos teismų teisėjai būtų baudžiami vien dėl fakto, kad bando dirbti nepriklausomai, o tai darytų akivaizdų stingdantį poveikį teisėjų veiklai ir būtų nesuderinama su teismų nepriklausomybės reikalavimais.
Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris savo ruožtu abejojo, ar EK, kurios įgaliojimai baigsis spalį, pasielgė tinkamai.
Tai „nebuvo gera situacija“, teigė P.Mulleris.
Jo teigimu, Lenkijoje buvo sukurta nauja drausminė institucija, turinti apsaugoti nuo politinio įsikišimo svarstant kaltinimus teisėjams.
ES jau yra inicijavusi atskirą precedento neturinčią procedūrą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“ teisinei valstybei. Pagal šią procedūrą teoriškai galėtų būti sustabdyta Lenkijos teisė balsuoti priimant ES sprendimus.
