ES nepripažįsta rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų oficialių rezultatų, kuriais remiantis, dabartinis šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka surinko 80 proc. balsų, ir ruošiasi imtis sankcijų prieš jo režimą dėl rinkimų rezultatų klastojimo ir žiauraus susidorojimo su protestuotojais.
V.Putinas ketvirtadienį pažadėjo karinę paramą stabilizuoti padėčiai Baltarusijoje, kur jau keletą savaičių vyksta didžiulės demonstracijos. Protestuotojai reikalauja, kad dažnai „paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadinamas A.Lukašenka atsistatydintų ir būtų surengti pakartotiniai rinkimai.
„Daug kartų girdėjau Rusijos mantrą, kad tai yra Baltarusijos vidaus reikalas ir jie nenori jokio kišimosi iš užsienio. Manau, kad tai galioja ir jiems“, – pareiškė vyriausiasis ES įgaliotinis užsienio reikalams.
„Baltarusijos žmonės patys turi priimti sprendimą dėl savo ateities. Jeigu Rusija pripažįsta šios valstybės nepriklausomybę ir suverenitetą, ji gerbs Baltarusijos žmonių norus ir demokratinį pasirinkimą“, – kalbėjo jis.
V.Putinas ketvirtadienį taip pat paragino Minsko valdžią ir opoziciją taikiai „ieškoti išeities“ iš krizės, tačiau atsivėrusi Kremliaus karinio įsikišimo perspektyva dar pagilino krizę prie ES sienų.
Neoficialių derybų Berlyne susirinkę ES užsienio reikalų ministrai pritarė sąrašui iš 20 asmenų, prisidėjusių prie rinkimų klastojimo ir smurto prie taikius protestuotojus. ES įšaldys į sąrašą įtrauktų asmenų sąskaitas ir neleis jiems įvažiuoti į savo teritoriją.
Nors J.Borrellis sakė, kad į sąrašą pateks „aukšto politinio lygio“ asmenys, tačiau, nepaisant kai kurių šalių raginimų, A.Lukašenkos jame greičiausiai nebus.
ES palaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) siekį tarpininkauti sprendžiant krizę Baltarusijoje, o sankcijos A.Lukašenkai prieštarautų šiam siekiui.
