Šis vizitas, įvykęs pirmadienį paryčiais, buvo pirmasis kartas, kai buvo oficialiai leista aplankyti buvusį lyderį, kuris buvo nuverstas armijos liepos 3 dieną.
Tuo tarpu M.Mursi šalininkai žadėjo tęsti demonstracijas ir reikalauti, kad prezidentas būtų grąžintas į savo postą, nors per praeitą savaitgalį vykusius susirėmimus žuvo 82 žmonės.
„Mursi jaučiasi gerai“, – C.Ashton sakė žurnalistams ir pridūrė, kad nušalintas prezidentas turi galimybę skaityti laikraščius ir žiūrėti televiziją.
„Jis turi priėjimą prie informacijos – televizijos, laikraščių, todėl galėjome pasikalbėti apie padėtį ir apie būtinybę judėti į priekį“, – sakė ji.
C.Ashton pabrėžė, kad jųdviejų dvi valandas trukęs pokalbis buvo „draugiškas, atviras ir labai nuoširdus“, tačiau atsisakė jį komentuoti arba pateikti detalių, kur laikomas M.Mursi.
Per savo paskutinį vizitą Egipte liepos 17 dieną C.Ashton bergždžiai prašė leisti jai susitikti su nuverstu lyderiu ir ragino jį paleisti.
Informuoti šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP, kad C.Ashton buvo išskraidinta iš Kairo kariniu sraigtasparniu susitikti su M.Mursi, kuris laikomas arešte pagal kaltinimus, susijusius su jo pabėgimu iš kalėjimo per 2011 metais Egipte vykusį sukilimą.
Per savo paskutinį vizitą Egipte liepos 17 dieną C.Ashton bergždžiai prašė leisti jai susitikti su nuverstu lyderiu ir ragino jį paleisti.
Šįkart susitikimas su M.Mursi buvo jos vizito Egipte išankstinė sąlyga.
„Sakiau, kad neatvyksiu, jeigu negalėsiu pasimatyti su juo, ir tai buvo savanoriškai man pasiūlyta“, – teigė C.Ashton.
Tačiau ji sakė, kad šie susitikimai su M.Mursi ir keliais vyriausybės pareigūnais bei opozicijos atstovais nebuvo surengti kaip galimybė spausti priešiškas stovyklas sėstis prie derybų stalo.
 |
| Mohamedas Mursi |
„Norime padėti suvienyti idėjas“, – aiškino diplomatė, pridūrusi, kad tikisi, jog bus rastas „bendras pagrindas“.
„Atvykau ne tam, kad nurodinėčiau – reikėtų padaryti viena ar kita; tai jūsų šalis“, – pažymėjo C.Ashton.
Sekmadienį ir pirmadienį C.Ashton susitiko su Egipto armijos vadu generolu Abdel Fattahu al Sisi, laikinuoju prezidentu Adly Mansouru ir viceprezidentu Mohamedu ElBaradei. Su pastaruoju politiku ji ketina vėl susitikti vėliau antradienį.
Ji taip pat susitiko su M.Mursi šalininkų koalicijos atstovais, kurie patvirtino, kad kol nebuvo aptartos „jokios iniciatyvos“ spręsti šią krizę ir kad jų pozicija lieka nepakitusi.
„Koalicija patvirtino, kad Egipto žmonės nepaliks gatvių ir aikščių, kol bus grąžintas konstitucinis legitimumas“, – pareiškė islamistų blokas.
„Esame pasiruošęs kalbėtis su bet kuo, bet neįžvelgiame nieko teigiama kitoje pusėj“, – pridūrė aukšto rango Musulmonų brolijos politinio sparno narys Amras Darragas.
Abiem pusėms nedemonstruojant jokių ketinimų nusileisti, iniciatyvos užbaigti krizę Egipte atrodo mažai tikėtina.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras antradienį pareikalavo, kad būtų paleistas nuverstas Egipto prezidentas Mohamedas Mursi.
M.Mursi šalininkai kasdien rengė demonstracijas, reikalaudami, kad nuverstas lyderis būtų grąžintas į postą, o šiems protestams vadovaujantis Aljansas prieš perversmą paragino surengti didelius mitingus antradienį.
Aljansas ragino egiptiečius „išeiti į gatves ir aikštes, atgauti savo laisvę ir orumą, kuris buvo pamintas kruvino perversmo, taip pat (pasisakyti) už teises kankinių, nužudytų jo kulkų“.
Pirmadienio vakarą greitosios pagalbos tarnybos patikslino, kad per šeštadienį vykusius susirėmimus Kaire žuvo 82 žmonės, tarp jų vienas policininkas.
Tas incidentas buvo kruviniausias nuo M.Mursi nuvertimo. Per šį laikotarpį žuvo iš viso daugiau nei 200 žmonių.
Prancūzija reikalauja paleisti arešte laikomą nuverstą Egipto prezidentą Mursi
Prancūzijos užsienio reikalų ministras antradienį pareikalavo, kad būtų paleistas nuverstas Egipto prezidentas Mohamedas Mursi, taip pat pasmerkė žmonių gyvybių pareikalavusius neramumus Kaire.
„Mes smerkiame smurtą ... Pasisakome už dialogą ir prezidento Mursi paleidimą“, – diplomatijos vadovas Laurent'as Fabiusas sakė žurnalistams.
„Padėtis labai kritinė. Raginame atsisakyti smurto ir paleisti politinius kalinius, įskaitant buvusį prezidentą Mursi“, – pridūrė jis.
