ES ekonomikos komisaras Paolo Gentiloni, buvęs Italijos premjeras, italų radijui „Radio Capital“ taip pat sakė, kad euro zonos narės niekada nesutars dėl bendros skolos, bet labai svarbu, kad Vokietija sutartų su savo pietinėmis kaimynėmis, kurias šiuo metu labiausiai veikia koronaviruso pandemija.
„Europos projektui iškilęs išnykimo pavojus“, – sakė P.Gentiloni.
„Aišku, kad jei ekonominiai nesutarimai tarp Europos šalių tokios krizės akivaizdoje ne mažės, o didės... bus labai sunku išlaikyti Europos projektą“, – perspėjo jis ir pridūrė, kad be Vokietijos „negalime surasti kompromiso“.
Ketvirtadienį Vokietija ir kitos šiaurinės ES narės atmetė devynių valstybių, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Prancūziją, paremtą pasiūlymą dėl vadinamųjų koronaobligacijų.
Jos būtų išleistos bendrai euro zonos vardu ir iš esmės reikštų bendrą devyniolikos bendros valiutos bloko šalių skolinimąsi, o tai Berlynas tokį scenarijų jau seniai laiko nepriimtinu.
P.Gentiloni sakė, jog tikėjosi tokios Vokietijos reakcijos ir pavadino tai „sena vizija, kurią labai gerai žinome“.
Vokietija ne kartą atmetė Europos bendros skolos idėją kaip pernelyg daug išleidžiančių pietinių šalių bandymą pasinaudoti pigaus skolinimosi galimybėmis, kurias turi subalansuotų biudžetų valstybės, išvengiant fiskalinės drausmės priemonių.
Kad rastų išeitį, Europos narės turėtų „pradėti nuo bendrų tikslų“, sakė P.Gentiloni ir pridūrė suprantantis, kad dėl bendro skolinimosi niekada nebus sutarta.
„Mums reikia naujo nedarbo garantijų instrumento, verslo rėmimo plano ir mums reikia nepamiršti „Žaliojo susitarimo“ plėtros modelio“, – sakė jis ir pridūrė, kad vienas galimas kelias tokiems tikslams finansuoti yra obligacijų leidimas.
„Vienas [kelias] yra leisti obligacijas, bet nedaryti skolos bendra, [nes] tai niekada nebus priimta“, – pripažino jis.
P.Gentiloni taip pat sakė, kad „nėra labai optimistiškai“ nusiteiks dėl tolesnių diskusijų apie galimą Europos stabilumo mechanizmo (ESM), su kuriuo paprastai siejamos griežtos fiskalinės skolinimosi sąlygos, naudojimą.
Kai kas sako, kad ESM, sukurtu 2012 metais per Europos skolų krizę, per šią koronaviruso krizę būtų neteisingai baudžiamos jau dabar smarkiai prasiskolinusios šalys, tokios kaip Italija, nustatant naujas ir neįvykdomas sąlygas dėl valstybės finansų sutvarkymo.
Palyginimai su ankstesnėmis krizėmis nepadeda kovojant su koronaviruso pandemijos iššūkiais, mano P.Gentiloni.
Panašiai kalbėjo ir Italijos Europos reikalų ministras Vincenzo Amendola, kuris pirmadienį žurnalistams sakė: „Tai nauja krizė, jos negalima lyginti su 2008 metų krize, nėra jokio vadovo, nėra jokių priemonių, kurias lyderiai atpažintų iš praeities.“
„Pagalvojus, ką aukoja žmonės, tai yra didžiulė, nepaprasta naujovė, atnešanti dramatiškų pasekmių, ir lyderiai privalo reaguoti į šį iššūkį“, – pažymėjo jis.
